Taip ir valstybėje. Reikia vienąkart melagius mėžti lauk. Žinau, kad kišdamas rankas į mėšlą, pats susitepi, bet ką padarysi. Užsileidus ir neišsivalius, bus dar blogiau. Skaito žmonės Artūro Skardžiaus serialus apie konservatorius, žiūri Rūtos Janutienės laidas apie Landsbergius, o žiūrėdami ne visi suvokia, į kokį užsistovėjusį mėšlą vėl ir vėl verčiami bristi.
Štai Andrius Tapinas parašė trumpai:
„Pamirštame, kad Artūras Skardžius jau seniai rašosi артурас скарджюс“.
Čia potekstė gili. Šis žmogus yra tokia pati melo mašina, kaip ir Kremliaus valdoma televizija. Ir kas gali paneigti, kad taip nėra, kai Maskvos mafijos atstovai, už iki šiol taip ir neatskleistą pinigų sumą, 2013 metais nupirko jo šeimos nekilnojamą turtą Dauguose? Visos p. Skardžiaus temos – lyg iš Kremliaus valdomo Ru.Baltic. Pastarasis, jei nežinote, ypatingą dėmesį skiria terminalui ir konservatoriams. Lyg dvyniai!
A.Skardžiaus pastarasis straipsnis, ir vėl apie konservatorius, yra akivaizdus dar vienas keršto aktas, kadangi meluoja jau nuo pirmų eilučių. Neva visuomenėje kilo neaiškumai dėl Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo, todėl Seimas ir pradėjo tyrimus. Net nebesinori vėl ir vėl kartoti, kad Austėjos Landsbergienės darželiai ir mokyklos pateko į socialdemokratų keršto mėsmalę tik dėl to, kad STT pradėjo tyrimus dėl įtarimų korupcija socialdemokratų savivaldybėse.
Gal reikia sudaryti kokią nuolatinę komisiją, kad ištirtų visas kompanijas, kuriose dirba konservatorių vaikai? Būtų A.Skardžiaus vertas darbas.
Parama privatiems darželiams buvo pradėta ne Vilniuje, o socialdemokrato Valerijaus Makūno valdomoje Kauno rajono savivaldybėje. A.Landsbergienė daugybę kartų aiškino, kad dėl kainų jos darželiuose tėvai informuojami iš anksto. Taip buvo ir šį kartą, gerokai iki Vilniaus savivaldybės sprendimo.
Melas ir apie tai, kad konservatoriai sutvarkė Karalienės Mortos mokyklos pastatų reikalus. Mokykla įsikūrė 2013 metais, jau socialdemokratai buvo valdžioje. Bet argi tai svarbu A.Skardžiui? Svarbu meluoti, pilti purvą, o gal prilips?
Net pasaulinę kompaniją „Google“ nutarė tampyti po Seimo komisijas, be jokio pagrindo įtarinėdami korupcija. Mat, ten dirba Andriaus Kubiliaus sūnus. Juk visa tai mato Vilniuje reziduojantys ambasadoriai, siunčia žinias apie investicijų aplinką Lietuvoje. Gal reikia sudaryti kokią nuolatinę komisiją, kad ištirtų visas kompanijas, kuriose dirba konservatorių vaikai? Būtų A.Skardžiaus vertas darbas.
Lietuvos prestižas, gražios gabių žmonių iniciatyvos yra kompromituojamos, nes tai ne jų, ne socialdemokratų.
Melas ir apie tai, kad konservatoriai priėmė pataisas dėl galimybės perkelti žemę. Tai padarė LDDP valdomas Seimas A.Brazausko laikais. Tūkstančiai žmonių persikėlė žemę, tai kodėl V.Landsbergiui įstatymai turi negalioti? Bet A.Skardžiui liepta rašyti ir kalbėti. Kaip užsikirtusi plokštelė kartoja tas pačias nesąmones apie A.Kubiliaus uošvę. Kur tie jos pinigai? Visos prokuratūros tyrinėjo po siūlelį, beje, tų pačių buvusių komunistų reikalavimu ir jiems valdant, bet nieko asmeniško nesugebėjo rasti, nes nieko ir nebuvo.
Nereikia apsigauti, neva šie žmonės yra kitokie, nei visa socialdemokratų partija. Atvirkščiai – jie ir yra tikrasis veidas.
Panašu, kad mūsų inteligentišką laikyseną dėl pristovėtų melo tvartų reikia keisti. Kitaip melagiai su savo mėšlu užlips ant galvos. Štai Algirdas Sysas vienoje iš „Panoramų“ leido sau pasakyti, kad Vytautas Landsbergis pusę tautos yra išvadinęs raudonosiomis utėlėmis (?!) ir šunauja. Iki šiol negavau iš jo atsakymo, kur ir kada V.Landsbergis pusę Lietuvos yra vadinęs „raudonosiomis utėlėmis“? Kur yra konkrečios citatos, kada jis apskritai yra naudojęs tokius žodžius? Nieko panašaus nesu girdėjusi jį kalbant apie tautą.
A.Sysas puikiai žino, kad Nepriklausomybės pradžioje Sąjūdžio įkurtas laikraštis „Respublika“ keistomis aplinkybėmis tapo jo redaktoriaus Vito Tomkaus privačia nuosavybe ir pradėjo purvinas melo atakas prieš V.Landsbergį. Karštų diskusijų metu meluojanti V.Tomkaus „Respublika“ buvo pavadinta šunauja. Propagandos specialistas V.Tomkus, manipuliuodamas turimu laikraščiu, sąmoningai platino melą, neva šunauja buvo išvadinti Lietuvos žmonės. A.Sysas tyčia toliau kartoja tą patį V.Tomkaus sukurtą purviną melą.
A.Skardžius atsistojo šalia Algirdo Paleckio, kai, svarstant Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui klausimą pareiškė, jog žmonės prie bokšto nežinojo, kad čia gali atvažiuoti tankai ir dėl to kaltas V.Landsbergis. Žemiau pulti nebeįmanoma.
Nereikia apsigauti, neva šie žmonės yra kitokie, nei visa socialdemokratų partija. Atvirkščiai – jie ir yra tikrasis veidas. A.Skardžių naudoja panašiai, kaip V.Putinas V.Žirinovskį. Pastarasis visada atlieka svarbų vaidmenį, yra sistemos dalis. A.Sysas – socialdemokratų rinkimų štabo vadovas. Todėl Algirdo Butkevičiaus, Gedimino Kirkilo, Juozo Oleko susirūpinę veidai nėra nei nuoširdūs, nei tikri. Jie tiesiog skirti kitokiam rinkėjui „prigauti“. Jei nebūtų kilęs triukšmas, jų susirūpinimo taip ir nebūtume matę.
Tie, kurie atmetė V.Landsbergio kandidatūrą, neturi Sausio 13-osios savo širdyse.
Jiems tai nebuvo gyvenimo mūšis. Sausio 13-osios proga jie pasako kitų parašytas kalbas minėjimuose, pasako jas iš reikalo, graudžiu balsu, bet absoliučiai be pačios Sausio 13-osios širdyje. Vėl ir vėl meluoja, kad visi stovėjome, visi gynėme. Ne visi.
Gynė ir apgynė tie, kurie nemeluoja. Nes tada buvo tiesos kova prieš melą. Meluojantys šaipėsi ir laukė, kuo viskas baigsis.
Ta pati kova tęsiasi. Sausio 13-osios širdims tylint, melagiai pernelyg užlipo ant galvos. Pasakykim, pagaliau, kad melagiai yra melagiai. Palengvės. Taip, kaip palengvėja išmėžus tvartus.
Rasa Juknevičienė yra Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrė, TS-LKD atstovė
