Rasa Šeškutė: Internetinis balsavimas Lietuvoje – neįgyvendinamas?

Apie internetinį balsavimą Lietuvos Seime kalbama jau nuo 2006 metų, šis balsavimo būdas yra patvirtintas, bet vis dar per 17 metų neįgyvendintas. Kyla natūralus klausimas – kodėl?

Kadangi nemažai lietuvių yra išvykę svetur, jie nemato tikslo ar neturi galimybių nuvykti į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą tik tam, kad atiduotų savo balsą. Panaši situacija yra ir su studentais, kurie išvykę į kitą miestą, negrįžta namo ir nebalsuoja.

Žinoma, didelė dalis nebalsuoja ir dėl kitų priežasčių, tokių, kaip švietimo stoka ir panašiai. Liūdina vaizdas matant, kad tik mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų nueina atiduoti savo balso. Internetinėje erdvėje pasirodo vis daugiau komentarų, kad piliečiai pasigenda internetinio balsavimo, nes toks balsavimo būdas būtų daug paprastesnis, patogesnis, nereikalaujantis palikti savo gyvenamosios vietos. Tai padėtų ir neįgaliesiems ar senyviems asmenims, kurie nepajėgia nueiti iki savo rinkimų apylinkės.

Kokie yra internetinio balsavimo pliusai?

Kadangi toks balsavimo būdas dar nėra įgyvendintas, galima daryti prielaidą, kad, įgyvendinus elektroninį balsavimą, išaugtų balsuojančiųjų skaičius, nes tai neverstų piliečių vykti į balsavimo apylinkes, diplomatines atstovybes ir pan.

Galima manyti, kad šiuo būdu labiau įsitrauktų ir jaunimas, nes jaunimo skaitmeninis raštingumas yra geresnis, nei vyresnių žmonių. Taip pat balsuotų daugiau ir užsienio lietuvių, kuriems atiduoti savo balsą svečioje šalyje yra sudėtingiau.

Kaip pavyzdį galime paimti Estiją. Estija jau nuo 2005 metų yra įsivedusi internetinį balsavimą nacionaliniu mastu. Po internetinio balsavimo įvedimo balsuojančiųjų skaičius paaugo – ypatingai balsuojančių iš užsienio. Internetinis balsavimas yra patogesnis, užima mažiau laiko tiek rinkėjui, tiek rinkimų rengėjui, o ir ilgesnėje perspektyvoje tai atsipirktų valstybei, nes ruošiant biuletenius išnaudojama nemažai popieriaus, reikia daug padėjėjų, kad rinkimus paruoštų, o vėliau visus balsus suskaičiuotų.

Pačiam balsavimo stebėjimui nereikėtų tiek padėjėjų, kiek reikia dabar. Balsavimas internetu padėtų pagaliau pasiekti norimus balsuojančiųjų skaičius, prisidėtų prie aplinkos išsaugojimo, sutaupytų valstybės lėšų, o ir dauguma gyventojų, išsirinkę tinkamus valstybės tarnautojus, būtų mažiau pasipiktinę.

Kas trukdo Lietuvai pereiti prie internetinio balsavimo?

Didžiausiu „galvos skausmu“ yra kibernetinis saugumas. Šiais neramiais laikais yra bijoma, kad gali kas nors įsibrauti į balsavimų programą, suklastoti balsus, taip pat yra tikima, kad galimas dažnesnis balsų papirkinėjimas, o slaptas balsavimas taptų nebeslaptu.

Pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nutarimą, tai pažeistų slapto balsavimo principą. Tačiau informacinės sistemos saugumas ir neva geresnės sąlygos balsų pirkimui yra žymiai problemiškesni internetinio balsavimo aspektai.

„Negalime vertinti sistemos tol, kol jos neturime. Įsivaizduokite – turime automobilį. Galime įvairias testais patikrinti, ar jis yra saugus. Tačiau jei turime tik jo viziją, negalime atlikti testų ir pasakyti, ar tas automobilis bus saugus, ar ne. Yra specialistų, kurie bet kokią informacinę sistemą laiko nesaugia. O estai atliko testavimą: jie elektroninio balsavimo programinę įrangą padarė atviro kodo. Visiems, kas norėjo, davė su ja susipažinti ir ieškoti joje klaidų ar spragų. Tačiau jų nebuvo“, – teigė buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris.

Tad ar šios baimės pagrįstos? Ar sulauksime pagaliau internetinio balsavimo galimybės? Asmeniškai tikiuosi, kad taip.