Valstiečių pateiktas pasiūlymas taikyti 4 – 15 proc. mokestį visoms ne gyvybės draudimo sutartims, t.y. transporto priemonių, turto, civilinės atsakomybės ir kitų rūšių draudimui – abejotinas.
Jei toks sprendimas būtų priimtas, tai būtų nelogiška ir nesąžininga tiek socialiniu, tiek idėjiniu požiūriu.
Naudojimasis draudimo paslaugomis yra atsakingos elgsenos požymis, tačiau papildomas draudimo apmokestinimas tokią elgseną ne skatintų, o tik suvaržytų.
Žaliųjų ideologija, kuriai savo pavadinimu valstiečiai deklaruoja atstovaujantys, teigia, jog mokesčiai turi turėti ne vien fiskalinę (pajamų į biudžetą surinkimo), bet ir savotišką „auklėjamąją“, principines vertybes ir prioritetus transliuojančią, funkciją. Kitaip tariant, mokesčiais turėtų būti skatinama pageidaujama žmonių elgsena, o nepageidaujama elgsena – slopinama.
Kokią žinią siųstų draudimo sutarčių apmokestinimas? Kad siekis ar natūralus poreikis apsaugoti savo turtą ar sveikatą nuo netikėtos žalos – perdėm didelė prabanga, kurios derėtų atsisakyti? Naudojimasis draudimo paslaugomis yra atsakingos elgsenos požymis, tačiau papildomas draudimo apmokestinimas tokią elgseną ne skatintų, o tik suvaržytų.
Šiuo atveju nei „auklėjamojo“, nei žalią ar tvarią gyvenseną skatinančio mokesčio efekto nėra, netgi keliama priešingo poveikio rizika. Draudimo bendrovės, kaip ir buvo galima tikėtis, teigia mokesčių naštą perkelsiančios vartotojams. Taigi tikėtina, kad dėl pakilusių draudimo kainų gyventojai ims vengti draudimo ir iš principo bus skatinami nesidrausti. Ar toks sprendimas yra civilizuotas?
Kyla klausimas ir kiek socialiai teisingas būtų toks mokestis? Draudimo rinka yra maža – t.y. besidraudžiančiųjų skaičius, jei neskaičiuotume apsidraudusių privalomu civilinės atsakomybės draudimu, kol kas nėra didelis. Taigi mokestis paliestų tik nedidelę dalį gyventojų, kuri ir taip už draudžiamą turtą jau dažnu atveju yra papildomai susimokėjusi.
Į kairę ir į dešinę žarstytiems pažadams įgyvendinti reikalingos lėšos, tačiau kodėl nesvarstomos mūsų šalies ekonominiame ir socialiniame kontekste teisingesnės mokestinės alternatyvos?
Ar valstiečiai imsis mažinti darbo jėgos apmokestinimą, pavyzdžiui, nustatydami valstybinio socialinio draudimo („Sodra“) įmokų ribas? Ar imsis visuotinio turto ir pajamų deklaravimo, kuris prisidėtų prie šešėlio mažinimo? Ar imsis žaliųjų ideologiją (kuria sėkmingai pasinaudojo rinkimų kampanijos metu) atitinkančių pasiūlymų – reguliuoti oro taršos (CO2), iškastinio kuro, sveikatai kenksmingų produktų apmokestinimą, kuris išties keistų tiek aplinkai, tiek žmogui kenksmingus gyvensenos įpročius? O gal logikos dabartiniuose valdančiųjų veiksmuose dar nevalia ieškoti? Juk šimtas dienų dar nepraėjo.
Remigijus Lapinskas yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
