Tai, kad Europos Sąjungos direktyvos neleidžia taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų elektromobiliams bei hibridiniams automobiliams, dar nereiškia, kad daugiau nėra jokių galimybių, kaip skatinti tvaresnio ir mažiau taršaus transporto naudojimą. Jei yra noro, galimybių visada atsiranda.
Daugybė Europos valstybių taiko vienas ar kitas priemones, skatinančias elektra įkraunamų automobilių įsigijimą. Dažniausiai taikomos mokesčių lengvatos arba valstybės subsidijos įsigyjant automobilį.
Tai, kad Europos Sąjungos direktyvos neleidžia taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų elektromobiliams bei hibridiniams automobiliams, dar nereiškia, kad daugiau nėra jokių galimybių.
Latvijoje, Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Graikijoje elektromobiliai atleisti nuo registracijos mokesčio, kai kur šis mokestis atidėtas keliems metams ar ganėtinai sumažintas, kai kuriose valstybėse sumažintas registracijos mokestis taikomas ir hibridiniams automobiliams.
Prancūzijoje elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai gauna valstybės subsidijas, kurios, priklausomai nuo taršos, siekia nuo 2000 Eur iki 6300 Eur.
Estija nuo 2011 iki 2012 m. skyrė apie 10,5 mln. Eur. dotacijų perkantiems naują tvarią transporto priemonę. Dotacija vienam automobiliui siekė 16500 Eur ir tai paskatino per metus į Estijos kelius išvažiuoti 650 elektromobilių.
Norvegijos vyriausybė yra iškėlusi tikslą, kad iki 2018 m. šalies keliais važinėtų 50 tūkst. elektromobilių. Norvegijoje elektromobiliams taikoma PVM lengvata, kuri iki 2016 m. sieks 8 proc. (vietoje 25 proc. įprastiems automobiliams). Elektromobiliai taip pat atleisti nuo metinių kelių mokesčių, automobilių statymo mokesčių, jiems leidžiama važiuoti autobusų juostomis.
Jungtinėje Karalystėje yra net kelios paramos elektromobilių įsigijimui programos, kurios aktyviai remiamos Britanijos vyriausybės. Ši elektromobilių įsigijimo skatinimui skyrė 400 milijonų svarų sterlingų. Iki praėjusių metų pabaigos Jungtinėje Karalystėje buvo įregistruota beveik 25 tūkstančiai elektra įkraunamų automobilių, o vien per 2014 metus šių automobilių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Kokia situacija yra Lietuvoje? Kasmet skundžiamės, jog miestuose itin didėja oro tarša, tačiau Lietuvoje įregistruotų automobilių vidutinis amžius 2014 metais siekė 15 metų, o mūsų keliais dar ir daug senesniems už šalies vidurkį važinėjantiems automobiliams netaikomi jokie taršos mokesčiai. Galbūt laikas apriboti senų, taršių automobilių eismą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiu ir į jį leisti įvažiuoti tik vietos gyventojams bei elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams?
. Galbūt laikas apriboti senų, taršių automobilių eismą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiu ir į jį leisti įvažiuoti tik vietos gyventojams bei elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams?
Lietuva yra tapusi senų automobilių kapinynu. Šie automobiliai ne tik teršia aplinką, bet ir kelia grėsmę žmonių saugumui.
Kyla klausimas, kodėl naujiems ir seniems automobiliams taikomas vienodas PVM? Įstatymu, leidžiančiu išregistruoti neturinčias techninės apžiūros ir neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemones, šiek tiek sumažinta senų, taršių automobilių statistika, tačiau kada bus prieita prie realių veiksmų?
Grįžtant prie paramos elektromobiliams, šiandien šalyje nėra jokios motyvacinės sistemos, skatinančios jų įsigijimą. Elektromobiliams šiuo metu yra suteikta galimybė važiuoti autobusų juosta ir nemokamas stovėjimas mieste, o hibridiniams automobiliams net ir tokių lengvatų nėra.
Tuo tarpu, kai daugelis Europos Sąjungos valstybių vyriausybių imasi pačios įgyvendinti netaršaus transporto skatinimo ir paramos sistemas, Lietuvoje vyriausybė sugeba tik kritikuoti kitų iniciatyvas. Vyriausybė pirmiausia turėtų parodyti iniciatyvą ir galėtų pasiūlyti tinkamus sprendimus, kurie galėtų pasiteisinti mažinant miestuose taršą ir skatinant tvaresnių transporto priemonių įsigijimą.
Remigijus Lapinskas yra Žaliosios politikos instituto prezidentas
