Taigi, nuo pradžių. Jei Astravo jėgainėje, kai ji po pusmečio pasileis (jei pasileis) pilnu pajėgumu, įvyktų blogiausia – ir tai būtų viena iš tų 16 dienų per metus, kai vėjas pučia link Vilniaus – tai mums visiems reikėtų operatyviai išgerti kalio jodido. Tam, kad organizmą apsaugotume nuo radiacijos (neišgėrus jodo tablečių, skydliaukė prisitrauks radioaktyvaus jodo).
Taigi, tų tablečių reikia turėti. Ir turėti po ranka. Gerai, kad valdžia sugalvojo, jog šias tabletes atitinkamuose pasienio regionuose žmonėms reikia išdalinti. Puiku – rūpestis, dėmesys. Tačiau klausimas – kaip išdalinti visiems, kad būtų tikrai patogu ir protinga.
Yra kelias paprastas ir logiškas. Vilniuje yra keli šimtai vaistinių, kur daugelis iš mūsų kartas nuo karto vienaip ar kitaip užsukame ar bent praeiname pro šalį prekybos centre. Vaistinės dirba su vaistais. Vaistininkai apmokyti patarti žmonėms (apie vartojimą, šalutines reakcijas ir pan.). Vaistinės išdėstytos patogiai, dirba patogiu laiku ir turi saugias vaistų sandėliavimo galimybes.
Atrodytų, kas gali būti paprasčiau nei kalio jodido tablečių išdalinimas per vaistines? Juo labiau, kad jos sutinka tai daryti ir pagal įstatymus tik jos bei medikai ir tegali disponuoti vaistais iki kol jie pasiekia pacientą. Būtent tokį kelią visada ir kvietėme pasirinkti, suderinome, kad jis vyktų sklandžiai.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras suplanavo kitaip. Ministerija tiesiog Vilniaus savivaldybei įteikė šimtus tūkstančių dozių vaistų, nors nei pati ministerija turi teisę jais disponuoti, nei savivaldybė tokią teisę turi. Įteikdama liepė išvežioti šiuos vaistus po seniūnijas, kad seniūnai išdalintų žmonėms…
Atrodytų, kas gali būti paprasčiau nei kalio jodido tablečių išdalinimas per vaistines? Juo labiau, kad jos sutinka tai daryti.
Dabar užduosiu jums klausimą – kur jūsų artimiausia vaistinė? OK, tikrai žinote, ir ne vieną. O kur seniūnija? Kada buvote vaistinėje? O kada seniūnijoje? Ko mieliau paklaustumėte apie kalio jodido vartojimą – vaistininko ar seniūno? Kieno darbo laikas jums atrodo patogesnis? Kas gali priimti didesnį srautą gyventojų?
Kaip jums atrodo, kaip seniūnui seksis teikti kitas, su vaistų dalinimu nesusijusias paslaugas, kol jis gyventojams išdavinės kalio jodido tabletes (priminsiu, kad bent jau Vilniuje vienam seniūnui vidutiniškai tenka 30 tūkst. gyventojų, kas yra beveik 10 tūkst. daugiau nei visame Švenčionių rajone). Kaip jums atrodo, ar COVID-19 akivaizdoje saugus nesibūriavimas bus geriau užtikrintas keliuose šimtuose tam pritaikytų vaistinių ar poroje dešimčių seniūnijų?
Aš suprantu, kad dabartinis mūsų sveikatos apsaugos ministras yra įsitikinęs socialistas ir tiesiog nekenčia privataus verslo. Tai jis pademonstravo ne kartą. Tačiau aš visiškai nesuprantu, kaip galima dėl to sau leisti apsunkinti ar net į pavojų statyti žmonių gyvenimus.
Aišku, nesunku suprasti valdančiųjų išskaičiavimą, kodėl priimtas toks keistas sprendimas. Spėju, kad seniūnas geriau nei vaistininkas paaiškins kam už tą tabletę reikia dėkoti. Gerai bent tiek, kad nesugalvota rinkimų apylinkėse per rinkimus šių tablečių dalinti.
Šiandien aš kreipiuosi – ministre, nustokite žaisti savo ideologinius ir politinius žaidimus žmonių sveikata. Supraskite pagaliau, kad žmonės vaistų eina į vaistinę. Mes kiekvienas turime daug iššūkių, kuriuos sunku įveikti. Bet šitą – juk tikrai nesunku. Tiesiog tereikia klausytis argumentų ir dirbti, kad žmonėms būtų geriau.
Remigijus Šimašius yra Vilniaus miesto meras.
