Europos Parlamentas (EP) prieš kelias savaites priėmė naują Pastatų direktyvą, kuria uždraudė naudoti iškastinį kurą šildymui, ir, atitinkamai, pardavinėti dujų katilus nuo 2030 metų. Be to, įpareigoja jau įsigytus išmontuoti nuo 2040 metų.
Nesiruošiu argumentuoti, ar tai gerai, ar blogai, nes čia yra dvi pusės. Daugiau gerai, nes CO2 emisijas sumažinti reikia. O ar pakankamas pereinamasis laikotarpis, ar šilumos siurbliai bus tinkami mūsų (o juo labiau Suomijos) klimatui, ar tinkamas išimčių sąrašas, ar nesukels tai nenumatytų pasekmių – man per drąsu būtų teigti vienareikšmiai.
Tačiau galiu spėti, kad daugeliui iš jūsų ši žinia yra naujiena. Taip leidžiu manyti, nes šį klausimą esu uždavęs daugybėje susitikimų ir tik kas dešimtas šią naujieną žinojo iki man pasakant. Net jei planuoja rekonstrukciją, namo įsigijimą, yra NT brokeris ar šildymo sistemų inžinierius.
Beje, Energetikos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 34,3% šilumos energijos poreikio tenkinama gamtinių dujų šilumos gamybos įrenginiais, 14,9% – neefektyviais biokuro šilumos gamybos įrenginiais, 16,4 % – kitais iškastinio kuro įrenginiais.
Lietuvos žiniasklaidoje ši naujiena, kiek pastebėjau, tebuvo aprašyta vieną kartą – direktyvos patvirtinimo EP dieną. Kas galėjo pasiūlyti daugiau naujienų žiniasklaidai tokiu aktualiu klausimu? Energetikos ministerija tyli: nulis žinių apie ES priimtus sprendimus, kokios pozicijos laikėsi Lietuva, kokie veiksmai planuojami ir/ar kokias išimtis numatoma taikyti.
Ar apie tai kalbėjo mūsų europarlamentarai, turėję spręsti šį klausimą? Ne, nemačiau JOKIŲ jų žinučių. Nebuvo mūsų rinktų EP narių argumentų, kodėl (jei apskritai) jie balsavo vienaip ar kitaip jų socialiniuose tinkluose. Nepamenu, kad matyčiau mūsų EP narių informaciją, kad EP svarstomas toks svarbus žmonėms sprendimas. Užtat dažnai matydavau apmokėtas reklamas, kaip puikiai ten, EP, visi dirba, ir kaip tobulina ES tobulinimą, gerina ES gerinimą.
Taigi, gal jums bus naudinga sužinoti apie jūsų katilo likimą. Nors dabar nesu EP narys, o tik kandidatuoju, informuoju, kad nepraleistumėte, kas ten vyksta. O vyksta daugybė dar didesnių dalykų. Man keista, kad ir apie Migracijos paketą, Dirbtinio intelekto aktą, Skaitmeninių darbuotojų direktyvą dabartiniai EP nariai kalba skūpai.
Europos Parlamentas sprendžia daugybę klausimų, ne visi jie mums aktualūs, tačiau tam ir turime savo atstovus ten – kad jie ne tik balsuotų, tačiau ir taptų mums informacijos skleidėjais į ką atkreipti dėmesį, kas svarbu lietuviams.
Pasigendu to, noriu savo praktika tai pakeisti – su rinkėjais komunikuodavau visais turimais kanalais ir būdamas ministru, ir Vilniaus meru. Tokią praktiką tęsiu ir dirbdamas Europos Parlamente. Jo sprendimai yra svarbesni ir artimesni nei daugeliui atrodo.
