Paklausite kas tokio nutiko, kad Lietuvoje staiga net 0,5 mln. ha žemių derlingumas taip stebuklingai pagerėjo? Ogi nieko. Žemės ūkio paskirties žemės sudėtis, jos savybės, jos charakteristikos nepasikeitė. Taip vadinamieji derlingumo balai nepakito. Negana to, melioracija dar labiau nusidėvėjo. Kalvotumas, reljefas nepakito. O mokslininkai aiškina, kad pastaraisiais metais humuso kiekis Lietuvos dirvožemyje netgi sumažėjo.
Tačiau ant popieriaus, Briuseliui bus pristatyta, kad Lietuvoje nederlingų žemių dabar yra mažiau, taigi, ir išmokų ūkininkams reikės mažiau. „Šaunuolis“, – per petį Lietuvos Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui patapšnos eurokomisaras Philas Hoganas
Tačiau ant popieriaus, Briuseliui bus pristatyta, kad Lietuvoje nederlingų žemių dabar yra mažiau, taigi, ir išmokų ūkininkams reikės mažiau.
Paprastai ūkininkai už nederlingą žemę gauna apie 50 eurų kompensaciją, nes juk vis tiek tokioje žemėje jie ūkininkauja, o derlius iš jos yra gerokai mažesnis. Didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas buvo mokama po 73,6 eurų už ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 eurų, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai, potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro.
Pagal naująjį žemėlapį, kurį tyliai tyliai parengė Žemės ūkio ministerija, pritariant Žemės ūkio rūmams, išmokoms pinigų reikės mažiau. Briuseliui tai patiks. Visą šį derlingų-nederlingų Lietuvos žemių žemėlapio perbraižymą valdantieji pavadino „reforma“. Tik ši reforma neišreklamuota taip skambiai, kaip, tarkime, alkoholio reforma su garsiaisiais „Verygos prirašymais“, arba urėdijų reforma, arba švietimo reforma, arba kuri kita profesionalų vykdoma pseudo reforma.
Kodėl ji nebuvo viešinta? Kodėl jos net nepristatė Seime Kaimo reikalų komitete ir tik vėliau susizgribo, kad gal būt Seimo nariams reiktų parodyti naująjį žemėlapį, bent jau pasikvietus juos į „Ratondos“ viešbučio restoraną. Kodėl Seimo nariams tokie svarbūs dokumentai yra pristatomi viešbučiuose, švaistant mokesčių mokėtojų pinigus, o ne Seime, kaip būdavo įprasta anksčiau? Ir kas už tą viešbutį sumokėjo? Kodėl buvo slepiamas nederlingų Lietuvos žemių žemėlapio rengimas?
Galima spėti, kad šio žemėlapio rengimas buvo slepiamas dėl to, jos ši „reforma“ tiesiogiai palies mūsų šalies smulkiuosius ūkininkus, kuriems kitąmet mokesčiai padidės, o išmokos dar labiau sumažės.
Slapukaujama buvo, matyt, dar ir todėl, kad perbraižant nederlingų žemių žemėlapį vienas žemes buvo galima iš jo išbraukti, o kitas įrašyti. Iš nederlingų žemių žemėlapio dingo net 500 tūkstančių ha, o naujai įtraukti 141,2 tūkstančiai ha. Ir kieno gi tie naujieji nederlingi ha yra? Ūkininkai stebisi, kaip tarp nederlingų žemių sklypų galimai atsirado dabartinės valdžios atstovo, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, buvusio Žemės ūkio rūmų vadovo Andriejaus Stančiko arimai Plungėje. Kas galėtų paneigti, kad ir daugiau valdančiųjų valstiečių savo žemes įtraukė į naująjį nederlingų žemių ir išmokų už nederlingas žemes žemėlapį?
Štai, pavyzdžiui, Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje net 800 ha potvynių užliejamos žemės nebeliko tame žemėlapyje, nors dar šią vasarą net 2/3 šių plotų buvo po vandeniu. Kodėl staiga Rusnės arba Kintų pievos tapo nebeužliejamomis, nors bet koks prašalaitis, važiuodamas prošal, mato, kad jos užsemtos vandeniu?
Iš naujojo nederlingų, gamtinių kliūčių žemėlapio dabar išbrauktos net 69 seniūnijos. Žemdirbiams tai tikrai nepatiks. Bet juk patiks Briuseliui.
Pusė Saugų žemių po vandeniu, tačiau Broniaus Markausko ministerija ir šias teritorijas priskyrė prie neužliejamų. Kaltinėnų keturiose kadastrinėse vietovėse derlingumo balas nesiekia 34, tačiau visvien visa seniūnija, visos penkios jos kadastrinės vietovės yra priskirtos prie derlingų ir išmokos joms nebepriklauso. Kaip gali melioracijos griovys, kertantis sklypą, įtakoti žemės kokybę tiek, kad vienoje griovio pusėje esanti žemė – nederlinga, o kitoje, ta pati žemė, tas pats grumstas, tas pats laukas – jau derlingas? Ir išmokos čia nepriklauso.
Iš naujojo nederlingų, gamtinių kliūčių žemėlapio dabar išbrauktos net 69 seniūnijos. Žemdirbiams tai tikrai nepatiks. Bet juk patiks Briuseliui. Ir kam iš tiesų tuomet dirba Žemės ūkio ministras? Lietuvai ar Briuseliui?
Prieš rinkimus žadėję suvienodinti Lietuvos ūkininkų gaunamas išmokas su vokiečių ar prancūzų išmokomis, žadėję ginti smulkiuosius ūkininkus nuo stambiųjų žemės ūkio verslininkų, prisidengiančių ūkininkų vardu, valdantieji „valstiečiai“ dabar savo pažadus jau pamiršo.
Bronius Markauskas ir vėl dosnia ranka žarsto pažadus, kaip Europa kompensuos ūkininkams patirtus nuostolius dėl liūčių. Ką ten ūkininkams. Nuo liūčių, anot jo, nukentėjo ne tik žemdirbiai, bet ir Gedimino kalnas. Todėl Gedimino kalnui, pasak Broniaus Markausko, Europos Komisija turėtų skirti išmokas ir jį atstatyti.
Gedimino sapną karts nuo karto susapnuojantis ministras, savo sapnuose mato ne Geležinį Vilką, bet tik skambančius variokus. Gaila, kad iš to priešrinkiminio ryžto ambicingai, energingai ginti Lietuvos kaimą ir jo interesus šiandien beliko tik infantilizmas ir netesėti pažadai.