Rygoje išsyk fiksuota, kad riaušės buvo planuotas ir siekiamas tikslas. Vilniuje ne kitaip – ir atsinešė, ir atgabeno akmenų, atvežė autobusus rusiškai kalbančiųjų, o atsirado ir latviškai kalbančio, naują patyrimą skleidžiančio internacionalo. Specialiai tą dieną, pelningąjį penktadienį, sutrikdytas Kalvarijų turgaus darbas (valdančiosios TT įtakos sritis), prekiautojams įsakyta eiti demonstruoti prieš valdžią. Profsąjungų vardu (LSDP įtakos sritis) sudaryta priedanga kviesti į gatves „visuotinę“ minią, mat Seimas, kaip nustatė p. A.Černiauskas, priiminėja įstatymus, „prieštaraujančius Konstitucijai“. Jo „koordinacinis centras labai ilgai ruošėsi“ – taip šiandien patys informavo per radijo laidą. Neabejotina, ruošėsi visi koncentriniai centrai – nuo kultūros (?) sostinės iki politinės sostinės arba „stolicos“. Pardavinėjo „Stoličnają“ čia pat prieš Seimą. Vilniaus prekyba.
Iš viešų kalbų matome, kad rinkimus pralaimėjusiai kairiajai – partijoms ir laikraščiams – opiausia yra Ūkio ministerijos reorganizacija, iš tų pačių resursų steigiant naują Energetikos ministeriją. Pinigai, etatai bus tie patys – bet ne kadrai, štai kur skausmas. Jei buvo nešvarių finansinių srautų, jie turėtų nutrūkti, socdemams ateis liesesnės dienos. Todėl iš anksto surašytuose demonstrantų reikalavimuose įterptas ir reikalavimas „nekurti naujų ministerijų“. Daugiskaita dėl grožio. O jei struktūra liktų kaip buvusi, tai gal ir kadrai... Gal ir toliau bičiuliai energetikai, socdemams laiminant, plėš nuo piliečių odą energijos kainomis ne pagal komercines gamybos sąnaudas, o pagal konsorciumo turtą (!), kurį prireikus gali ir perskaičiuoti visada aukštyn. Automatiškai – kainos aukštyn. Toks, Maryte, dėdės Gedimino įstatymas. Klausyk riksmų, kai bus keičiamas.
Esmė – ne Kubiliaus, o Europos krizė. Daugelį šalių itin gelbsti euras – gelbsti tuos, kurie jį įsivedė.
Esmė – ne Kubiliaus, o Europos krizė. Daugelį šalių itin gelbsti euras – gelbsti tuos, kurie jį įsivedė. Lietuva prieš porą metų praleido šią progą, tad irgi vertėtų patikrinti, kodėl vidiniai partijos kovotojai V.Balčytis ir G.Kirkilas taip mums visiems padarė.
Dar paliko mums ilgo veikimo bombų. Vieną jų sukonstravo atvirai neteisėti buvusios Vyriausybės veiksmai, o dabar „Fly-lalas“ ir driokstelėjo.
Nemalonumai atslenka dėl buvusių nežabotų korupcijų, dėl tyčinio įžūlaus lėšų švaistymo ministerijose iki paskutinės anų dienos. Yra liudininkų, kad tai daryta asmeniniu buvusio premjero įsakymu. Tai dabar griaukim naująją „apsvaigėlių“, „naktinių“ ir dar baisesnę „Kubiliaus kliką“ kol nevėlu, kol dar nepaėmė kairiųjų veikėjų už atsakomybės!
Rinkimais, ką tik juos pralaimėjęs, nenugriausi, bet gal pavyktų riaušėmis? Reikalinga stipri propaganda su bolševikinės neapykantos kurstymu, masiniu smegenų plovimu. Lyg iš vieno instrukcijų centro ateina fundamentalus supriešinimo žodynas: tauta prieš valdžią. Priešas – valdžia. Nekęskite, spjaudykite. Spalio mėnesį ten dar sėdėjo bičiuliai. Abu didieji laikraščiai pavaro vienodai, tik rytinis isteriškesnis. O solistų išradingumas... Antai dabartinė valdžia, ką tik pakeitusi socdemų ir liaudies gerovę, pavojingesnė net už Sovietų Sąjungą! Tai esąs naujasis Lietuvos vidaus priešas, kurį būtina stabdyti, kol nevėlu, nepaklūstant vos per mėnesį primestai neteisingai ir nusikalstamai gyvenimo tvarkai... Šių kurstymo perlų sausio 13-ąją pabarstė buvęs sąjūdininkas Zigmas Vaišvila, riaušių išvakarėse ir tą pačią dieną šen bei ten rodęsis su avinėlio kailiu. Vakarinis bulvaras šias mintis teikė kaip „Sąjūdžio“ balsą. Lietuvos Sąjūdis netiesiogiai protestavo paskelbęs kitokį pareiškimą prieš griovėjus. O prie Seimo – raudonos vėliavos, murzininkai, paleckininkai. Trūko Stalino portreto. Užtat TV ekranai rodė nesublogusias ponias gatvėje, lietuviškai giedančias komunistų himną: „Tai jau yr paskutinė sprendžiamoji kova.“ Kitam Seimo puolimui p.Černiauskas, anksčiau rūpinęsis, kad Lietuvos policininkai vėl mokytųsi (galbūt verbuotųsi) Rusijoje, žada atvežti jau visus nepatenkintuosius iš visur. Mažiausiai kai kurios mokesčių inspekcijos vėl pasiraitojo rankoves nepagrįstai žiaurioms verslininkų daužymo akcijoms.
Atvirą antivalstybinę propagandą internete varo stribų, kagėbistų, anarchistų, net rusiškos „left“ portalai, o panašūs į „našius“ akmenų svaidytojai šlaistosi ne tik Rygoje. Ten, beje, oficialiai veikia neobolševikai, kiti demokratijos gražuoliai. Ar tenykštė spauda vadina visus „tauta“, nežinome.
Ar ką nors veikia šioje internacionalo terpėje mūsų VSD, nelabai aišku. Ką toje institucijoje sugriovė buvęs vadovas – Vilniaus regiono padalinį – rodos, neatstatyta. Nereikalingas? Matote, nei „visuotinio tautos protesto“ organizatoriai, nei policija negavo įspėjančios informacijos, „nesitikėjo ekscesų“ (citata). Politinis vaikų darželis, kitaip nepasakysi. Arba veidmainiauja. Seimą leido daužyti, tai faktas.
Beje, visuomenė, kurios vardu trimituoja kai kurie laikraščiai, ne visai akla ir ne viską užmiršusi. Kai kurie mokesčiai daug kam nepatinka, verti ginčo, bet kai „Sąmokslo teorijos“ ekrane trys politiniai „sąmokslininkai“ smurtavo kaip turgaus prekeiviai ištisai nutraukinėdami Jurgį Razmą, tauta pabalsavo ne jų naudai.
Manau, nenorės buvusiųjų grįžimo. O kadangi „Vilniaus įvykių“ pažadėta ir didesnių, tai gal šios repeticijos pakaks, kad valstybė pabustų.
