Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių (PVM, akcizai ir pn.)
Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą.
Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas.
Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000 – 180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja.
Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 425 – 435 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių.
Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui.
Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA.
Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui.
Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose.
Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių.
Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais.
Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu.
2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija.
2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų.
Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę.
2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių.
Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis.
2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms – iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę.
Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas", nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje.
Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“.
Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis.
Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės.
Ričardas Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“.
Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai.
Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus klietų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves.
Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose.
Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai.
Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą.
Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas.
Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą?
Gali būti keli paaiškinimai.
Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu" verslu?
Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos?
Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam" verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose". Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose". Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis" atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų.
Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos?
Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų.
O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiai dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą?
Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo.
Koks bebūtų paaiškinimas, darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras.
Ričardas Garuolis yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys. 2020 m. rinkimuose į Seimą R.Garuolis kandidatuoja Fabijoniškių vienmandatėje apygardoje ir yra Centro partijos-tautininkų sąraše.
