Pagal Vyriausybės planus jau sudaryti namų sąrašai (2 tūkst.), kurie daugiausia per pastaruosius metus sunaudojo šilumos. Neatsižvelgta nei į pastatų amžių, nei į jų priežiūrą. Kitaip sakant, pirmenybę gaus tie, kurie greičiausiai nugyveno savo būstą.
Mokėdamas didelius komunalinius mokesčius, kenčiu žiemą šaltį, o vasarą karštį tačiau mūsų namas į renovuotinų namų sąrašą nepatenka.
Aš pro savo langą ir matau tokį kandidatą, daug vėliau statytą, bet jau spėjusi visiškai susenti, šiferiu užkaišiotais balkonais blokinį penkiaaukštį. Matyt, jog ten ir stogo prasti reikalai, mat retkarčiais ant jo pasirodo gyventojai, kurie lopo gabalais plėvelės, prispausdami ją plytomis. Ir sandarių langų ten reta.
Gyvenu tokio pat namo penktajame aukšte. Mokėdamas didelius komunalinius mokesčius, kenčiu žiemą šaltį, o vasarą karštį (viduriniai aukštai kenčia ir žiemą karštį, gelbėdamiesi net langus atidaro), tačiau mūsų namas į renovuotinų namų sąrašą nepatenka. Sako, jog mūsų namas palyginti geras, nors statytas 1963 metais. Iš tiesų reikia pasakyti, jog mes savo namą prižiūrėjome. Uždengėme naują stogą, įsistatėme sandarius langus, taisėme siūles, atnaujinome elektros spintas.
Specialistai teigia, jog per blokinių namų ploną stogą išspinduliuojama iki 25 proc. šilumos. Dar kiti 25 proc. prarandama per nesandarius langus. Taigi renovuojant stogus ir pakeičiant langus, o tai – gyventojų rūpestis, jau pasiektume nemažą efektą, o sutaupytos lėšos leistų kelis kartus daugiau ir greičiau renovuoti laukiančių namų. Ar neužtektų tokios renovacijos liesos ekonomikos metu?
Pridėkime tai, kad penkiaaukščio namo stogo plotas yra apie tris kartus mažesnis nei jo sienų plotas. Tai medžiagų ir darbo ekonomija. Galima įsivaizduoti, kiek reikia laiko apmūryti namą, ir kiek laiko reikia padengti plokštėmis stogą.
Tai kodėl nesinaudojame tokiais aiškiais argumentais.
