Technologijų amžiuje bene viskas telpa Jūsų telefone. Jei užtektų politinės valios, jame galėtų atsirasti ir elektroninio balsavimo sistema. Toks sprendimas palengvintų daugelio ne tik Lietuvos žmonių, tačiau ir per 800 tūkst. iš jos emigravusių, tačiau savo valstybės valdyme norinčių dalyvauti ir pilietinę pareigą trokštančių atlikti žmonių gyvenimus. Sakote nesaugu? Estijos pavyzdys rodo kiek kitokią situaciją.
Estijoje veikianti balsavimo sistema yra tokia tobula, kad nuo jos sukūrimo pradžios į ją įsilaužti nepavyko nė vienam programišiui. O bandymų ir skatinimų buvo daug. Siekdama patikrinti programos saugumą, Estijos Vyriausioji rinkimų komisija 10 tūkst. eurų pažadėjo tam, kuris sugebės įsilaužti į sistemą. Noriu pabrėžti, kad ši suma iki šiol dar niekam neišmokėta.
Esu įsitikinęs, kad įvedus elektroninį balsavimą sulauktume daug daugiau žmonių, kurie būtų pasirengę išreikšti savo politinę valią.
Beje, tokia balsavimo sistema mažina ir balsų pirkimo galimybes. Balsuojant elektroniniu būdu, tai daryti galima daugybę kartų, tačiau galioja tik paskutinis balsavimo variantas, o visi kiti prieš tai vykę balsavimai atmetami. Jei rinkėjui daromas spaudimas balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ar politinę partiją, namo grįžęs žmogus gali sau ramiai perbalsuoti remdamasis savo įsitikinimais ir laisva valia. Na, o jei rinkėjas ir čia patiria spaudimą, jis gali perbalsuoti rankiniu būdu ir šis balsas bus laikomas jo galutiniu sprendimu.
Kalbėdami apie elektroninio balsavimo atsiradimo galimybes turime mąstyti ne tik apie saugumą, tačiau ir apie tuos, kurie rinkimų dieną negali būti Lietuvoje ar ateiti prie balsadėžių. Juk iš Lietuvos kasmet išvyksta per 40 tūkst. žmonių, o būdami toli nuo savo gimtinės dėl nepatogių sąlygų emigrantai balsuoja vangiai. Esu įsitikinęs, kad įvedus elektroninį balsavimą sulauktume daug daugiau žmonių, kurie būtų pasirengę išreikšti savo politinę valią.
Estijos pavyzdys puikiai įrodo šią teoriją. Estijoje gyvena per 1mln. 400 tūkst. žmonių. Iš 900 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių pernai metais savo balsą rinkimuose internete atidavė apie 187 tūkst. gyventojų. O tai sudaro beveik 21 proc. rinkėjų. Lietuvoje vidutiniškai balsuoja apie 50 proc. rinkėjų, o štai Estijoje įvedus elektroninį balsavimą savo politines pažiūras išreiškė bene 67 proc. gyventojų.
Elektroninis balsavimas vyko dvejomis platformomis – „iPhone“ ir „Android“ telefonuose. Kiekvienas norintis balsuoti elektroniniu būdu galėjo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapio parsisiųsti aplikaciją ir ja pasinaudojęs savo balsą atiduoti iš bet kurios pasaulio vietos.
Beje, estų parlamentarai teigė, kad tokiu būdu balsavo ne tik jaunimas, kuris dažniausiai būna politiškai mažiau aktyvus, tačiau ir daugelis emigrantų bei nemažai vyresnio amžiaus žmonių.
Tad kviečiu visus atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus, kuriuos atneštų elektroninis balsavimas. Turime kelti aktyvesnę diskusiją dėl jo įvedimo. Pasaulis vystosi vis sparčiau, todėl negalime bijoti naujovių ir vilktis kitiems iš paskos.
Ričardas Sargūnas yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys
