Derėtų priminti, kad ši Vyriausybė siūlė motinoms, užauginusioms penkis ir daugiau vaikų, valstybinių pensijų skyrimą nukelti dar dvejiems metams. Laimei, išsiskyrus valdančiosios daugumos pozicijoms ir opozicijai parėmus dalį jų, pavyko pasiekti rezultatą, kad vis dėlto nuo 2014 m. minėtas įstatymas pradės veikti, kaip ir numatė ankstesnė Vyriausybė.
Lėšos nenumatytos
Valdančiajai daugumai tai buvo staigmena, nes ji neplanavo finansuoti šių valstybinių pensijų, todėl valstybės biudžete nebuvo numatytos ir tam reikiamos lėšos. Todėl dabar išlieka atviras klausimas, kokiais ištekliais bus finansuojama ši pensijų rūšis?
Valdantieji mano, kad šią problemą spręs iš papildomai surinktų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau visai neaišku, ar tokių bus, juo labiau kad jų nerandama netgi pensijoms kompensuoti.
Biudžetas išlieka gana įtemptas ir, aišku, valdantiesiems labai svarbu, kad kuo mažiau šiais metais motinų gautų valstybines pensijas už tai, kad jos užaugino ir išauklėjo penkis vaikus.
Taigi biudžetas išlieka gana įtemptas ir, aišku, valdantiesiems labai svarbu, kad kuo mažiau šiais metais motinų gautų valstybines pensijas už tai, kad jos užaugino ir išauklėjo penkis vaikus.
Ir štai valdantiesiems iškyla klausimas, kaip tai pasiekti? Ogi patvirtinti tokią tvarką, kuri užtruktų arba kuo ilgiau, arba būtų sukurtos tokios sąlygos, kad jas įvykdyti būtų labai sudėtinga. Susidaro įspūdis, kad būtent tokiu keliu Vyriausybė ir eina.
Valstybinė pensija – pirmiausia pagarba motinoms
Kodėl man taip atrodo? Ši pensijų rūšis, nors ir vadinasi valstybinių pensijų, vertintina dviem aspektais: pirmiausia – tai yra motinų, kurios užaugino ir dorai išauklėjo vaikus, moralinis įvertinimas.
Labai svarbu, kad mes pastebime ir įvertiname tokias motinas. Kitas aspektas – finansinis, susijęs su senatvės socialinio draudimo pensijomis. Akivaizdu, kad motinos, auginusios penkis ir daugiau vaikų, negalėjo užsidirbti orios pensijos. Jų darbo stažas paprastai mažesnis, nes daugumą savo darbo laiko jos skyrė vaikams, o ne darbui ir karjerai. Tai savotiška valstybės kompensacija už prioriteto auginti vaikus pasirinkimą.
Dabar patvirtintoje tvarkoje, kuri remiasi dar 2007 m. tvarka, taikyta motinoms, užauginusioms 7 vaikus, yra paliktos keistenybės, galinčios diskredituoti patį pagarbos principą.
Pavyzdžiui, spręsti, ar verta, ar neverta motina gauti valstybinę pensiją, gali bet kuris darbdavys, pas kurį dirba jos vaikai. Būtent jis vertins tų vaikų dorumą, nes reikia jo charakteristikos. Šiaip darbdavys turėtų vertinti asmens profesinius sugebėjimus, tačiau nereiškia, kad profesiniai sugebėjimai tiesiogiai susiję su DORA. Tokias charakteristikas darbdaviai turėdavo rašyti sovietmečiu. Nesuprantama, kodėl dabar mes reikalaujame tai daryti?
Spręsti, ar verta, ar neverta motina gauti valstybinę pensiją, gali bet kuris darbdavys, pas kurį dirba jos vaikai. Būtent jis vertins tų vaikų dorumą, nes reikia jo charakteristikos.
Arba dar didesnis kraštutinumas – DORĄ gali vertinti seniūnas. Gerai, jeigu tas seniūnas gyvena bendruomenėje ir gali pasiremti bendruomenės informacija kur nors kaime. O seniūnas, gyvenantis mieste, kai kaimynas kaimyno nepažįsta, kaip jis vertins žmonių dorą?
Tad netgi moraliniu aspektu nesuprantama, kodėl keliami tokie reikalavimai?
Įstatymo rengėjai vadovavosi principu, kad valstybinę pensiją gali gauti motina, neturėjusi problemų su teisėsauga, kad ji nebuvo atidavusi vaikų auginti ir globoti į vaikų namus, o pati prižiūrėjo, kad vaikai nepadarė nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę. Visus šiuos duomenis galima surinkti remiantis valstybinėmis duomenų bazėmis, nekankinant motinų ir jų vaikų.
Jeigu ir to maža, galima paskelbti pretendentų į tokias pensijas sąrašą ir turintieji kokių nors pretenzijų tegu tai viešai pareiškia. Bet nereikia versti žmonių vaikščioti su charakteristikomis, kreiptis į darbdavius, kuriems nėra jokios prievolės rašyti charakteristikas. Reikalaujama subjektyvaus ir perteklinio vertinimo.
Reikia keisti tvarką
Jeigu mes iš tikrųjų norime pagerbti motinas, tai neapkraukime jų papildomais reikalavimais. Ne įstatymas kaltas dėl tokių reikalavimų, o dar ministrės Vilijos Blinkevičiūtės nustatyta tvarka 7 ir daugiau vaikų auginančioms mamoms, diskredituojanti patį pensijos skyrimo faktą.
Dirbtinai apsunkinta tvarka gali sukuti situaciją, kai vietoje pagarbos gausų būrį vaikų išauginusiai motinai, ją žeminsime reikalavimais pateikti abejotino reikalingumo pažymas.
Į mūsų valstybinės pensijos sąvoką patenka labai skirtingos kategorijos – už nuopelnus, kada pretendentus tokioms pensijoms gauti siūlo ir vertinimus teikia visuomeninės organizacijos; politinių kalinių ir tremtinių pensijos, kurios atsirado valstybinių pensijų sąraše vien todėl, kad savo laiku nerasta būdų, kaip įvertinti tą pensijos dalį, kurią žmogus užsidirbo tremtyje ir lageriuose. Tokiems asmenims buvo taikoma paprastesnė tvarka ir užteko vien Genocido centro pažymėjimo, kad asmuo tokį statusą turi ir nėra prasikaltęs valstybei. Daugiavaikių motinų pensija yra labai panaši ir pastarąją.
Taip pat būtina užtikrinti, kad motinos tremtinės neprarastų nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos tuo atveju, jei turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikė motina. Tai neturėtų būti traktuojama kaip viena kitą dubliuojančios pensijos, nes jų prigimtis skirtinga. Valstybinę pensiją tremtiniam iš esmės buvo nuspręsta skirti todėl, kad neįmanoma buvo nustatyti darbo užmokestį tremtyje.
Todėl kreipiausi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę, prašydamas peržiūrėti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikėms motinoms tvarką, ją supaprastinant. Dirbtinai apsunkinta tvarka gali sukuti situaciją, kai vietoje pagarbos gausų būrį vaikų išauginusiai motinai, ją žeminsime reikalavimais pateikti abejotino reikalingumo pažymas.
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis socialinės apsaugos ir darbo ministras
