Dabar valstybė 250 mln. litų turės atseikėti ir taip daug uždirbančių aukščiausio lygio valdininkų atlyginimams padidinti. Tačiau valdančioji dauguma taip ir nesurado papildomų lėšų pensijoms padidinti ar per ekonomikos krizę sumažintai pensijų daliai grąžinti.
Skaičiuojant vidutinį senatvės pensijos, kai turimas būtinasis stažas, santykį su vidutinėmis apdraustųjų mėnesio pajamomis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 2011 metais jis buvo 43,9 proc., 2012-aisiais – 47,1 proc., o 2013 metais planuojama, kad bus 44,8 procento. Kaip matome, šis santykis mažėja ir, deja, vėl ne pensininkų naudai. Paradoksalu, tačiau ekonomikos krizės sąlygomis pensijos artėjo prie atlyginimų vidurkio, o ekonomikai atsigaunant vėl ėmė nuo jo tolti.
Kodėl taip yra? Todėl, kad dabartinė valdančioji dauguma, prisidengdama tuo, jog ieško būdų, kaip atkurti per krizę sumažintas pensijas, ir neva remdamasi KT nutarimu didinti atlyginimus valdininkams, ignoruoja būtinybę jau dabar peržiūrėti pensijų dydį. Dar ciniškiau tai atrodo žinant, jog dabar pensijoms padidinti, kad jos neatsiliktų bent jau nuo infliacijos ir augančių atlyginimų, reikia beveik 10 kartų mažiau lėšų nei joms grąžinti, ir tai sudarytų apie dešimtąją dalį dėl ekonomikos augimo atsiradusių papildomų įplaukų į biudžetą.
Pensijų grąžinimo procesas apskritai skendi migloje, nes jokiu Vyriausybės nutarimu ar kokiu nors teisės aktu jis nėra įteisintas.
Maža to, pensijų grąžinimo procesas apskritai skendi migloje, nes jokiu Vyriausybės nutarimu ar kokiu nors teisės aktu jis nėra įteisintas. Yra tik valdančiųjų politikų pažadai, kuriais galima tikėti arba netikėti.
Ir dar, jei pažvelgtume į šių metų „Sodros“ biudžetą, pamatytume, kad jam priskirta daugelis nebūdingų valstybės išlaidų. Pirma – Lietuvos darbo biržos finansavimas, kuris pagal anksčiau priimtus Seimo sprendimus turėjo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Tai sudaro 71 mln. litų.
Antra, praėjusiais metais dėl pensinio amžiaus ilginimo „Sodra“ sutaupė 52 mln. litų, ir jie turėjo būti skirti pensijoms didinti. Kartu sudėję šiuos du šaltinius jau turėtume apie 16 litų didesnę pensiją per mėnesį kiekvienam.
Trečia, „Sodrai“ užkrautas palūkanų mokėjimas už tariamai valstybinio socialinio draudimo padarytas skolas. Priminsiu, kad ne „Sodra“ įsiskolina, o jos įskolas lemia politikų priimti sprendimai, nepadengti realiais pinigais. Tai ne „Sodros“ skolos, o politikų įsipareigojimų skolos. Užuot būtų įtraukiamos į valstybės skolą, jos permetamos „Sodros“ biudžetui ir tuo pat metu maždaug 585 mln. litų užkraunama ant „Sodros“ mokesčius mokančiųjų pečių. O tai yra daugiau kaip 70 litų, neišmokėtų kiekvienam pensininkui papildomai. Negana to, Vyriausybė atsisakė kompensuoti „Sodrai“ pervedimus į privačius kaupiamuosius fondus. Ankstesnė Vyriausybė kompensuodavo, o tai sudaro apie 454 mln. litų.
Susumavus visa tai, ką valdantieji lengva ranka permetė „Sodrai“, jos biudžetas jau dabar būtų beveik subalansuotas. Deja, dabar pinigų nepervedimo į „Sodrą" sąskaita mes finansuojame kitas valstybės reikmes. Aišku, tai parodo valdančiosios daugumos prioritetus – taigi pensininkai jiems rūpi mažiausiai.
Tai ne „Sodra“ įsiskolina, o jos įskolas lemia politikų priimti sprendimai, nepadengti realiais pinigais. Tai ne „Sodros“ skolos, o politikų įsipareigojimų skolos.
Savotiškai nuskambėjo ir valdančiųjų raginimai nesidrausti papildomai pensijos kaupiamajai daliai, o juk tai irgi suteiktų vilties turėti sotesnę senatvę.
Gyventojai iki šio mėnesio pabaigos dar gali apsispręsti, skirti šiam tikslui 1 proc. pajamų ar ne. Nusprendusieji tai daryti iš valstybės biudžeto dar gaus ir valstybės dotaciją. Pavyzdžiui, gaunantieji minimalų 1000 litų atlyginimą kiekvieną mėnesį į kaupiamąją sąskaitą sumokės 10 litų, o valstybė prie jų dar pridės 22 litus. Taigi kiekvienam, nusprendusiam skirti 1 proc. savo pajamų papildomai pensijos daliai, valstybė kas mėnesį mokės po 22 litus. Nuo kitų metų papildomai pensijos daliai bus skiriami 2 proc. savo pajamų, o valstybė prisidės mokėdama 44 litus. Tėvams, auginantiems vaikus ir gaunantiems minimalų atlyginimą, valstybė mokės 44 litus, o nuo kitų metų – 88 litus.
Ši sąskaita yra paveldima, pinigai joje visą laiką kaupsis ir niekur nedings.
Net jeigu manytume, kad nebus sėkmingai investuojama ir sukauptų lėšų suma nedidės, kur dar galima rasti tokią finansų instituciją, kai įnešti pinigai jums duotų dividendus, jūsų įmokėtą sumą viršijančius du kartus. Tokių palūkanų jūs negausite ir jokiame banke.
Man regis, net ir kvailiui turėtų būti aišku, kad kaupti papildomai pensijos daliai tikrai apsimoka. Atsisakydami tokios galimybės, atsisakytume valstybės siūlomų 16 tūkst. litų, kuriuos ji jums nori padovanoti. Būtent tiek susidarytų kaupiant papildomai pensijos daliai po 30 metų.
Atsisakydami tokios galimybės, atsisakytume valstybės siūlomų 16 tūkst. litų, kuriuos ji jums nori padovanoti.
Nusprendusiųjų pasilikti „Sodros“ sistemoje laukia labai neapibrėžta padėtis. Europos Sąjunga (ES) dramatiškai sensta, dirbančiųjų ir pensininkų santykis keičiasi labai greitai. Po 30 metų ES santykis tarp dirbančiųjų ir pensininkų bus maždaug 1,7: 1. Vadinasi, mažiau negu du dirbantys žmonės turės išlaikyti vieną pensininką.
„Sodros“ sistema paremta solidariu pensijos mokėjimu, kai surenkami pinigai iš dirbančiųjų ir perskirstomi pensininkams. Ar jūs įsivaizduojate, kad Europai taip senstant bus kam išlaikyti vyresnius žmones? Gal Europa ir planuoja prisikviesti imigrantų, bet ar tie imigrantai iš trečiųjų šalių norės mokėti mums pensijas – irgi klausimas.
Visos su investicijomis susijusios sistemos turi rizikos, bet lengvai atsisakyti kofinansavimo sistemos kaupiant papildomai pensijos daliai būtų visiškai neišmintinga. O visų mūsų aukščiausių pareigūnų mėginimai sujaukti žmonių pasąmonę, mano galva, greičiausiai yra susieti su vienu dalyku – jiems tiesiog gaila valstybės pinigų mūsų ateities pensijoms, nes jų reikės pridėti iš valstybės biudžeto. Tuomet šių lėšų valdžia negalės išleisti abejotiniems projektėliams, programoms ar „žvakių fabrikėlių“ statyboms.
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys