Reikia priminti, kad Seimas daugumos, taip pat ir valdančiųjų partijų, balsais berods, pirmąkart valstybės biudžeto svarstymo istorijoje atmetė „Sodros“ biudžetą, siūlydamas jį tobulinti. Vėliau jis grįžo į Seimą „patobulintas“ – padidintas 400 tūkst. litų, kai visas „Sodros“ biudžetas siekia apie 12 mlrd. litų.
Nepaisant tokios menkos, 0,003 proc. nuo viso „Sodros“ biudžeto, padidintos sumos, valdančioji dauguma liko labai patenkinta tokia „esmine“ korekcija ir tokiam „Sodros“ biudžetui pritarė.
O juk Seimas siūlė „Sodros“ biudžetą pataisyti iš esmės, nes manė, kad „Sodrai“ užkrauta daugelis jai nebūdingų funkcijų, kurios turėjo būti finansuojamos iš valstybės biudžeto.
Nepaisant tokios menkos, 0,003 proc. nuo viso „Sodros“ biudžeto, padidintos sumos, valdančioji dauguma liko labai patenkinta tokia „esmine“ korekcija ir tokiam „Sodros“ biudžetui pritarė.
Tai Darbo biržos finansavimas, kuris pagal anksčiau priimtus Seimo sprendimus turėjo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Tai sudaro 71 mln. litų.
Ant „Sodros“ užkrautas palūkanų mokėjimas už tarimai valstybinio socialinio draudimo padarytus įsiskolinimus, kas sudaro maždaug 585 mln. litų. Negana to, Vyriausybė atsisakė kompensuoti „Sodrai“ pervedimus į privačius kaupiamuosius fondus, ką darė ankstesnė Vyriausybė, o tai sudaro apie 454 mln. litų. Net ir sutaupytos lėšos dėl pensijinio amžiaus didinimo atimtos iš „Sodros“. Iš viso – 1 mlrd. 168 tūkst. litų arba apie 145 litų per mėnesį galimai didesnė pensija kiekvienam.
Sudėjus visas sumas, kurias valdantieji lengva ranka permetė „Sodrai“, jos biudžetas jau dabar būtų beveik subalansuotas. Deja, dabar dėl pinigų nepervedimo į „Sodrą“ sąskaita mes finansuojame kitas valstybės reikmes. Aišku, tai parodo valdančiosios daugumos prioritetus ir tai, kad pensininkai jiems rūpi mažiausiai. Netgi valstybės kontrolė pažymėjo, kad minėtos funkcijos turėjo būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, o ne draudikų pinigais.
Taigi Vyriausybė „padirbėjo“ ir atsiuntė „Sodros“ biudžeto projektą, kuris nuo pirmojo varianto skiriasi tik apie 400 tūkst. litų arba 0,03 proc. nuo prašomos sumos. Nepaisant to, valdančioji koalicija tapo be galo laiminga ir jaučiasi atlikusi pareigą pensininkams, motinoms ir kitiems „Sodros“ išmokų gavėjams.
Skaičiai įrodo, kaip valdančiųjų pažadai skiriasi nuo realybės. Negana to, valdžios pažadai kompensuoti pensijas irgi eina vėjais. 2014 m. biudžete nėra jokių teisinių įsipareigojimų nei didinti, nei kompensuoti pensijas, nes valdančioji dauguma nebalsavo už mūsų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, biudžeto pataisas, kuriose būtų įrašyta į biudžetą, kad visos į valstybės biudžetą surinktos lėšos virš plano turi būtų iškart skirtos pensijoms kompensuoti. Tai, kas liko, – tik tikėjimo arba netikėjimo klausimas. Taigi žmonėms belieka tikėti arba netikėti valdančiųjų pažadais.
O tiems, kurie nelabai suvokia susidariusią situaciją, turime aiškiai pasakyti, kad pensijų didinimas ir grąžinimas teisiškai 2014 m. nenumatyti, nes visos Seimo rezoliucijos pensijų klausimu yra tik rekomendacinės. Taigi opocicijos pažadų vertė tiesiog proporcinga „Sodros“ biudžeto padidinimui 0,03 procento.
Rimantas Jonas Dagys yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys
