Vis dėlto Seimo daugumos darbų pradžia atskleidė, kad neatidėliotinų ir žmonėms reikalingų sprendimų socialinėje srityje nesulauksime. Valdančioji dauguma pažadų prieš rinkimus, kuriais buvo grindžiamas valdančiosios koalicijos sudarymas ir Vyriausybės programinės nuostatos, taip ir nepradėjo įgyvendinti.
Pirmiausia reikėtų kalbėti apie progresinius mokesčius, kurių idėja palaidota visiems laikams. Dar kartą įsitikinome, kad progresinius mokesčius valdančiąją koaliciją suformavusi socialdemokratų partija žadėjo tik prieš rinkimus, o kai atėjo laikas šį pažadą įgyvendinti, darbų planuose jo nebeliko.
Valdančioji koalicija neišsprendė ir svarbiausių mokestinių įstatymų klausimo, nes nė nepradėta esminė „Sodros“ reforma. Negana to, kad nepriimti sprendimai, galintys subalansuoti socialinio draudimo sistemą, tačiau pritarta pasiūlymams, kurie „Sodros“ biudžete lems drastiškai mažesnes pensijas: valdančioji koalicija pritarė „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimui nuo 5 tūkst. litų, o tai reiškia, kad apie 1 mlrd. litų netektį „Sodros“ biudžete ir kiekvienam 110 Lt mažesnes pensijas per mėnesį nei galėtų būti.
Apie per krizę sumažintų pensijų dalies grąžinimą kalbos nėra, nors apie tai labai buvo triukšmaujama rinkimų metu. Žadama pradėti reformą 2015 metais, žinant, kad artės rinkimai reforma mažai tikėtina. Papildomu, sunkiai šiai koalicijai išsprendžiamu galvosūkiu greičiausiai taps Konstitucinio Teismo sprendimas, liepiantis grąžinti sumažintus atlyginimus teisėjams ir valstybės tarnautojams. Taigi galima teigti, kad „Sodros“ reforma beveik palaidota.
Nereformavus „Sodros“ sistemos po 15 metų pensijos bus ketvirtadaliu mažesnės.
Vienintelė reformuota kaupiamųjų pensijų sistema toliau blaškoma įvairiais ekspertų ir valdančiosios koalicijos Seimo narių pasisakymais, bandoma įnešti sumaištį, paneigti šios sistemos svarbiausius principus. Galima nesunkiai numanyti, kad už to slepiasi Vyriausybės interesas, jog privačią pensijų kaupimo formą pasirinktų kuo mažiau gyventojų, nes reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų kofinansavimui, t.y. pervesti daugiau lėšų į žmonių paveldimas kaupiamąsias sąskaitas.
Nereformavus „Sodros“ sistemos po 15 metų pensijos bus ketvirtadaliu mažesnės. Norint atsisakyti kaupiamosios sistemos, reikia dar labiau ilginti gyventojų pensinį amžių arba įmokos tarifą. Tačiau tokiems pasiūlymams negali pritarti nei mūsų frakcija, nei Lietuvos žmonės. Regis, valdančioji koalicija visus stumia link to.
Mažesnio masto daugumos iniciatyvos taip pat kelia didžiules abejones ir rodo valdančiosios koalicijos neveiksmingą darbą. Socialinių reikalų ir Darbo ministerija garsiai pažadėjo, kad bus pradėta esminė socialinio būsto pertvarka, kompensuojamos nuomos išlaidos laukiantiesiems socialinio būsto, bet apie tai nėra nė kalbų, nes finansų ministras dievagojasi, kad su juo niekas to nederino ir papildomų lėšų nebus.
Visiška sumaištis tvyro ir dėl globos įstaigų pertvarkos, nes, pasirodo, niekas iš valdančiųjų nė nežino, kiek kainuoja dabartinis globos įstaigų administravimas. Niekas negali paaiškinti žodžio deinstitualizacija reikšmės, tuo tarpu globos įstaigų darbuotojams įpiršta mintis, kad jos uždaromos. Žmonėms nepaaiškinta, kaip ta globos įstaigų reforma vyks.
Vienintelis pozityvus valdančiosios koalicijos nusiteikimas – neskatinti žmonių gyventi iš socialinių pašalpų. Tačiau kaip tai bus realiai įgyvendinta, irgi daug nežinos. Juo labiau kad šios Vyriausybės pasirinktas modelis kur kas drastiškesnis, nei mes buvo pasiūlę, galintis sukelti socialinę įtampą visuomenėje. Dėl teisybės norėčiau priminti, kad valdantieji, dar būdami opozicijoje, mūsų Vyriausybės pasiūlytam socialinės paramos mokėjimo mūsų modeliui įnirtingai priešinosi.
Didžiausią fiasko šios kadencijos metu patyrė šeimos politika. Daroma viskas, kad šeima nebūtų vertinama kaip institucija. Nuolat gimsta valdančiajai daugumai priklausančių parlamentarių pasiūlymai užkertantys kelią šeimų paramai, galimybei globoti vaikus perduoti šeimoms, o ne pavieniams asmenims. Ką jau kalbėti apie Lietuvai brukamos socialinės lyties įteisinimo modelį, kas visiškai neparemta šiuolaikiniu mokslu ir sveiku protu.
Aiškiai išreikštos, žodžiais ir darbais suderintos socialinės politikos nėra. Valdančiosios koalicijos laivas plaukia neaišku kur. Permainų šioje srityje reikia neatidėliotinų ir greitų, nes tai sistema, apimanti beveik pusę valstybės išlaidų. Neatsakingai tvarkantis svajoti apie socialinės srities pagerėjimą, pensijų augimą ar kitų socialinių klausimų sklandų sprendimą ir pagaliau – apie valdančiųjų deklaruojamą greitą euro įvedimą nėra jokio pagrindo.
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas
