Šalis, besikapstanti iš krizės ir kompensuodama buvusios valdžios padarytas skriaudas pensininkams, valstybės tarnautojams ir kitiems Lietuvos žmonėms, gali mokėti tiek, kiek gali. Laikytis atsakingos monetarinės politikos mus įpareigoja ne tik pačių priimti įstatymai, tarptautiniai įsipareigojimai, nes esame euro zonos nare, bet ir atsakomybė prieš savo vaikus. Pagaliau labai įtempta geopolitinė padėtis, įsipareigojimai NATO mus verčia didinti išlaidas krašto gynybai. Visa tai yra realybė.
Kai kurioms mokytojų profsąjungoms tai nė motais. Streikams pradėta ruoštis dar 2014 metais. Ir nors buvo pasiekta, kad šiemet išlaidos švietimui, lyginant su 2015 metais, padidėjo daugiau kaip 40 mln. eurų, suformuota nuomonė, kad švietimas, neva, yra podukros vietoje.
Šiemet papildomai skirti (lyginant su 2015 m.) – 9 mln. eurų pedagogų atlyginimams didinti, 6,9 mln. eurų – dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, 6,5 mln. eurų – neformaliojo ugdymo krepšeliui finansuoti, 4,4 mln. eurų – darželių auklėtojų atlyginimų didinimui, papildomai, prie jau buvusių 1,5 mln. eurų skirta mokytojų pensininkų išeitinėms pašalpoms kompensuoti.
Viso šio „atlyginimų žirklių“, pensijų braukymo, bazinės mėnesinės algos koeficiento mažinimo ir kitokio jovalo sumanytojai konservatoriai ir liberalai kikena krūmuose.
Per maža. Gruodžio 1 d. profsąjungos pasirašo nesutarimų protokolą, įvardija punktus ir iškelia ultimatumą – dar beveik 19 mln. eurų – konservatorių ir liberalų įvestoms atlyginimų „žirklėms“ panaikinti. Vasario 15 d. įvyksta puikiai organizuota eisena, kurioje dalinami lapeliai, kuriuose toks tekstas: „Baimėmis paremta krašto apsaugos stiprinimo politika valstybei kainuoja milžiniškus pinigus, kurie verčiau būtų skiriami socialinei apsaugai, švietimui, viešosioms paslaugoms.“ O viena iš švietimo profsąjungų viešai dėkoja šių lapelių dalintojams – anarchistams iš Kauno.
Viso šio „atlyginimų žirklių“, pensijų braukymo, bazinės mėnesinės algos koeficiento mažinimo ir kitokio jovalo sumanytojai konservatoriai ir liberalai kikena krūmuose. Laukia, kol sunoks valdžios obuolys. Padedant profsąjungoms, nederlingų žemių ūkininkams, pienininkams ir dar kitiems valdžios kritikams.
Tačiau blogiausia, kad populizmo vėzdu užsimojo ir valdančiosios koalicijos partneriai. Žinodami, kad biudžeto perskirstyti nebegalima, Darbo partijos atstovai, derybų su profsąjungomis išvakarėse, registruoja siūlymą... papildomai švietimui skirti iš valstybės biudžeto profsąjungų trokštamą sumą.
Nepaisydami to, kad kelis metus per savo deleguotą ministrą valdo švietimo sritį. Profsąjungos pasiūlo, atrodytų puikų sandėrį – štai, mes savo apetitą mažiname nuo 18 iki varganų 13 milijonų. Tiesa, nutylima, kad siūlomi nuo rugsėjo pradžios 5 mln. eurų atstatytų buvusią skriaudą, ir atlyginimų koeficientų „žirklių“ vidurkis atitiktų 2008 metais buvusį koeficientą.
Nesvarbu, kad Politinė taryba nepritarė biudžeto perskirstymui. Užtat darbiečiai šiame spektaklyje išeis pakelta galva – mes, va, stengėmės, o anie (supras, socialdemokratai) – pinigų neduoda. Ne veltui šios partijos vadovybės užkulisiuose apie streiką buvo kalbama – palaikykime mokytojų problemą rinkimams.
O etatinio darbo apmokėjimo, jungtinių mokyklų kūrimo ir kitos švietimo efektyvumą didinančios priemonės lieka stalčiuje. Taigi, keliolika milijonų gal kiek ir prigesins mokytojų pyktį, tačiau kaskart rugsėjo 1 d. juos aplankys didelis nusivylimas – kai mažėja vaikų, o nėra sprendžiamas esminis švietimo efektyvumo klausimas, mažėja mokytojų krūvis. Todėl ir nemato šviesios ateities šios garbingos profesijos atstovai – valdžia finansavimą didina, o mokytojai to nejaučia.
Taigi, kaip rašo kaimyninės šalies žiniasklaida: „Akcijoje dalyvauja apie 12 proc. mokyklų, paskui estafetę perims kitos įstaigos“. Kitaip tariant, laukime tęsinio...
Rimantas Vaitkus yra Vyriausybės vicekancleris, socialdemokratas
