Švietimo ir mokslo ministerijos parengto naujausių Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų siūlomos naujovės – bakalauro studijų trumpinimas iki 3 metų, valstybės užsakymo principo įteisinimas, minimalaus balo stojantiesiems į aukštąsias mokyklas įvedimas ir kt. – būtent ir orientuojasi į šiuos prioritetus, taip pat aukštojo mokslo ir studijų prieinamumą, tarptautiškumą, aukštojo mokslo sistemos gebėjimą lanksčiai reaguoti į pokyčius.
3 metų bakalauro studijų link
Ar trumpesnės 3 metų studijos garantuos pakankamą mokslo kokybę? Iš esmės studijų trukmė savaime kokybės negarantuoja. Kokybės garantas – gera studijų aplinka, struktūra ir puiki dėstytojų kvalifikacija. Dėl to turi būti aiškiai apibrėžta, ko turėtų būti mokoma: reikia apibrėžti studijų turinį ir ką 3 metų studijas baigęs asmuo gali veikti.
Žinoma, perėjimas prie 3 metų bakalauro studijų pareikalaus ir susitarimo tarp bendrojo lavinimo bei aukštojo mokslo sektorių, kad mokyklos aukštosioms mokykloms tinkamai paruoštų abiturientus ir joms netektų lopytį dalies pirmakursių spragas.
Perėjimas prie 3 metų bakalauro studijų pareikalaus ir susitarimo tarp bendrojo lavinimo bei aukštojo mokslo sektorių, kad mokyklos aukštosioms mokykloms tinkamai paruoštų abiturientus.
Studijų trumpinimas universitetų nevilioja dėl finansinių priežasčių. Tačiau universitetų siekis turėtų būti pirmiausia kokybė bei noras išgarsėti savo stiprybėmis ir kokybiškomis studijomis, o ne susirinkti kuo daugiau lėšų iš prisiviliotų studentų, kad universiteto akademinis ir administracinis personalas galėtų gyventi padoriau.
Ši bėda, deja, persekioja dalį universitetų, kai kurie iš tikrųjų stengiasi pritraukti bet ką, kas gali studijuoti, nuleidžia kartelę, mažina kainas.
Jei studijos trumpėtų vieneriais metais, reikėtų karpyti maždaug 20 proc. personalo. To niekas nenori imtis, ypač žinant, kad studentų mažės dar iki 2020 m. Vis dėlto universitetai savo finansinius praradimus, susijusius su šia reforma, turėtų stengtis kompensuoti ir aktyvesniu dalyvavimu tarptautiniuose ir ES finansuojamuose projektuose.
Valstybės užsakymo principas
Įstatymo projekte studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“ nėra keičiamas, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą.
Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant detaliau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
Taip pat siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei leistų formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.
Valstybės sutartyse su aukštosiomis mokyklomis būtų nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, kurio nepasiekę kandidatai negalėtų patekti į auštąsias mokyklas. Taip nemotyvuotieji ir nepasirengę galėtų rinktis profesinio mokymo kelią. Tai įgalintų efektyviau naudoti studijoms skiriamą valstybės finansavimą bei kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybės kartelę.
Daugiau atvirumo ir skaidrumo
Naujojo įstatymo projektas įtvirtina nuostatą, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas – atvirumas ir skaidrumas, priimant sprendimus, atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Siūlomas valdymo modelis derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo.
Siūloma, kad išliktų trys aukštosios mokyklos valdymo organai: taryba, senatas (kolegijose – akademinė taryba) ir vienasmenis valdymo organas – rektorius (kolegijose – direktorius). Taryba dėl klausimų, susijusių su aukštosios mokyklos statuto, vizijos ir misijos tvirtinimu, taip pat dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo, sprendimus priimtų, suderinusi su senatu (akademine taryba).
Aukštosios mokyklos turės ir daugiau galių, ir daugiau atsakomybės prieš valstybę ir mokesčių mokėtojus. Be to, būtų plečiama valstybinių aukštųjų mokyklų valdomo valstybės turto neliečiamumo sritis.
Taryba būtų formuojama iš išorinių narių aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka. Taip pat numatoma, kad vieną narį į tarybos sudėtį deleguotų švietimo ir mokslo ministras, du asmenis – aukštosios mokyklos studentų atstovybė, iš kurių vienas atrenkamas iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, kitas skiriamas iš aukštosios mokyklos studentų. Studentų atstovai būtų renkami visuotiniu balsavimu, taip užtikrinant geresnį studentų atstovavimą.
Siūloma įtvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos, kaip viešosios įstaigos, turinčios specialųjį statusą, teisinį statusą, kuriuo remiantis valstybinei aukštajai mokyklai, daugeliu atvejų, būtų taikomi kitokie teisinio reguliavimo principai šioms sritims: dėl turto mokesčio, dėl pelno mokesčio, dėl žemės mokesčio.
Taip aukštosios mokyklos turės ir daugiau galių, ir daugiau atsakomybės prieš valstybę ir mokesčių mokėtojus. Be to, būtų plečiama valstybinių aukštųjų mokyklų valdomo valstybės turto neliečiamumo sritis, įtraukiant kilnojamąsias kultūros vertybes, ir ilginamas valstybės turto perdavimo valstybinei aukštajai mokyklai pagal patikėjimo sutartį terminas nuo 20 metų iki 99 metų.
Visi šie pokyčiai ne tik sudarytų prielaidas geresnei aukštojo mokslo ir studijų kokybei, bet ir sukurtų daugiau pasitikėjimo tarp aukštųjų mokyklų, valstybės ir bendruomenės.
Rimantas Vaitkus yra švietimo ir mokslo viceministras, socialdemokratas
