Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rimantė Šalaševičiūtė: Gyventojų pasitikėjimas skatina tęsti permainas sveikatos apsaugos sistemoje

Pasverta ir į žmogų orientuota politika duoda labai konkrečius rezultatus. Tuo įsitikiname bendraudami su Lietuvos žmonėmis ir atlikdami konkrečius tyrimus.
Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantė Šalaševičiūtė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema pasitiki pusė šalies gyventojų. Per pastaruosius metus pasitikinčių Lietuvos sveikatos sistema skaičius padidėjo 5 procentais. Per šį laikotarpį net 15 procentų padidėjo palankus Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos vertinimas. Augantis žmonių pasitikėjimas liudija, kad gyventojai vertina Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės priimamus sprendimus ir vykdomą sveikatos politiką.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Ketvirtąjį Sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano projektą. Šio plano rengimo ėmėmės po Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos analizės, kurios statistiniai duomenys liudija, jog turime imtis rimtų pokyčių.

Viena iš problemų – rajoninėse ligoninėse, kur gyventojų skaičius nedidelis, turime per daug gydymo lovų, tad jų tinkamai nepanaudojame. Pavyzdžiui, Pakruojo ligoninėje per metus lovų užimtumas siekia 139, o gyventojų skaičius rajone mažėja, gausėja vyresniojo amžiaus žmonių. Džiugu, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja.

Pakruojo ligoninėje visos lovos būna užimtos penkis mėnesius, o medikų bendruomenė septynis mėnesius turi gyventi iš per minėtą laikotarpį uždirbtų pinigų.

Bet nuo didžiųjų miestų atokiau gyvenantys vyresnio amžiaus senjorai – pacientai patiria problemų – jiems trūksta pagalbos, stinga slaugos. Pas mus yra per mažai paliatyvios slaugos (sunkiomis ligomis sergančių ligonių) lovų, per mažai teikiame geriatrijos (intensyvios terapijos ar kardiologijos) paslaugų.

Todėl siūlome mažinti lovų skaičių tuose skyriuose, kuriuose jos neužimtos, neatleidžiant darbuotojų. Pakruojo ligoninėje visos lovos būna užimtos penkis mėnesius, o medikų bendruomenė septynis mėnesius turi gyventi iš per minėtą laikotarpį uždirbtų pinigų.

Ligoninės turėtų paskaičiuoti, ko joms labiausiai reikia. Taip pat ir savivaldybių tarybos turi įsigilinti į esamas problemas. Turėtų daugiau atsirasti nedidelių ilgalaikio gydymo ligoninių. Svarbu orientuotis į paslaugų pacientui prieinamumą pirminiame etape (ambulatorinės paslaugos, dienos chirurgijos ar dienos terapinių skyrių steigimas). Statistika rodo, kad vaikų ligų skyriuose lovų užimtumas siekia mažiau negu 70 procentų. Pasitaiko ligoninių, kuriose vaikų ligų skyriuose lovų užimtumas siekia tik 30 procentų. Reikia daugiau įsteigti vaikų dienos centrų.

Nenorime nuleisti sprendimų „iš viršaus“, todėl mūsų pateiktame projekte aiškiai įvardinta, kad šitą darbą – analizę, ko reikia asmens sveikatos priežiūros įstaigai konkrečioje savivaldybėje – turi atlikti koordinacinės tarybos, sudarytos iš tos savivaldybės gydymo įstaigos vadovų, savivaldybės tarybos sveikatos reikalų komiteto atstovų, gal net mero ar vicemero.

Kiekvieną permainą sveikatos apsaugos sistemoje žmonės sutinka atsargiai. Todėl mes įvertiname gyventojų, ypač provincijoje nerimą. Ligoninių, kurios nenori keistis – labai mažai. Medikai nebus atleisti, jų darbo vietos nebus naikinamos. Medicinos paslaugų prieinamumas žmonėms netgi bus didesnis, nes padaugės ambulatorijų ir dienos centrų.

Medikai nebus atleisti, jų darbo vietos nebus naikinamos. Medicinos paslaugų prieinamumas žmonėms netgi bus didesnis, nes padaugės ambulatorijų ir dienos centrų.

Iš pradžių manėme, kad Ketvirtąjį Sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo projektą galėsime įgyvendinti iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.

Tačiau šį pavasarį Vyriausybė mums nustatė kitą terminą – 2016 metų birželio 30 dieną. Taigi, laiko nėra daug. Gydymo įstaigoms ir savivaldybėms reikės dirbti labai aktyviai, jei norime, kad pertvarka būtų sėkminga.

Ne paslaptis, kad būna atvejų, kai į mūsų siūlomas pertvarkas kritiškai žiūri kai kurių gydymo įstaigų vadovai, todėl kai kur pertvarka gali užtrukti. Žinoma, pertvarka pirmaisiais metais kartais sukelia stresą. Vėliau, antraisiais, seka stebėjimo etapas. O trečiaisiais metais įvertinama, kad reformos dėka nueita teisingu keliu. Augantis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema skatina mus nesustoti, eiti pirmyn ir tęsti pradėtus darbus, o jei būtina, imtis ir labai reikalingų permainų.

Rimantė Šalaševičiūtė yra sveikatos apsaugos ministrė, socialdemokratė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito