Neretai didžiausios problemos kyla tuomet, kai tėvai skiriasi ir negali „pasidalinti“ vaiko, nustatyti vaiko gyvenamosios vietos. Pasitaiko atvejų, kai po skyrybų vienam iš tėvų nebūna sudaromos sąlygos bendrauti su vaiku. Įvairūs principai, suvedamos sąskaitos neleidžia pripažinti, kad vaikas turi abu tėvus. Dėl neaiškaus teisinio reguliavimo neretai vaikai tampa tėvų ginčų įkaitais. Konfliktai alina tėvus, vaikus, specialistus, kurie atstovauja teismuose, psichologus ir kt.
Teisinio reglamentavimo netobulumas paskatino mane parengti Civilinio proceso kodekso net 11-os straipsnių pakeitimą. Mano tikslas buvo užtikrinti ne tik teisinį aiškumą, bet ir vaiko teisę realiai bendrauti su abiem tėvais, nepaisant jų tarpusavio santykių.
Naujame bendravimo su vaiku tvarkos nustatyme siekiama, kad nė vienas iš tėvų nebūtų atstumiamas. Vaiko ryšys su mama ir tėčiu lygiai vienodai svarbus, nes vaikams reikalingi abu tėvai.
Lietuvoje girdėjome ne vieną skaudžią istoriją, kai sutuoktinis, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, be antrojo sutikimo išsiveža vaiką į užsienį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2015 metais gavo 46 prašymus dėl neteisėtai į užsienį vieno iš tėvų išvežto vaiko ir 18 į Lietuvą įvežto vaiko. Lyginant su 2014 metais, skaičiai išaugo dvigubai. Iki šiol nebuvo įtvirtintas reikalavimas gauti sutikimą vieno iš tėvų išvežant vaiką į užsienį. Dabar jau įtvirtintas reikalavimas, jei vaikas vieno iš tėvų išvežamas gyventi nuolat, turi būti gautas rašytinis antrosios pusės sutikimas. Vaiko išvežimas bus galimas tik tuomet, kai sutinka abu tėvai.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, po skyrybų žiūrima tik į gyvenamosios vietos nustatymą, išlaikymo priteisimą ir įvardijamas vaikų auklėjimas. Šiuos principus norėjau išgryninti. Dabar bus akcentuojamas bendravimas su abiem tėvais. Naujame bendravimo su vaiku tvarkos nustatyme siekiama, kad nė vienas iš tėvų nebūtų atstumiamas. Vaiko ryšys su mama ir tėčiu lygiai vienodai svarbus, nes vaikams reikalingi abu tėvai.
Kaip praktika rodo, ilgi teisminiai procesai sąlygoja ne ginčo išsprendimą, bet ginčo gilėjimą. Dabartinės teisinės sistemos rėmuose tėvai negali išsiskirti, neapkaltinę vienas kito. Lietuvoje bylinėjimasis teismuose užtrunka maždaug 300 dienų, kainuoja virš 4000 eurų. Tuo tarpu taikaus ginčo būdu sprendžiamas ginčas trunka apie 30 dienų ir kainuoja apie 1000 eurų. Todėl vis dažniau skatinama tėvus spręsti ginčus taikiai, taikant mediaciją. Taikiai išsiskirti poroms pavyksta vos per kelis posėdžius. Juk niekas už tėvus geriau nežino, kas geriausia jų vaikui.
Vaikų teisių užtikrinimui, jei tarp tėvų dėl vaiko kyla konfliktas, teismas galės skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą.
Skyrybų proceso metu įkaitais tampa ne tik vaikai, bet ir psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai. Džiaugiuosi, jog Civilinio proceso kodekso pakeitimams Seimas pritarė. Naujieji pakeitimai įsigalios nuo 2017 metų sausio 2 dienos. Šiais pakeitimais priartinsime Lietuvos teisinį reguliavimą prie Europos Sąjungos standartų. Aiškus reglamentavimas, sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios vietos keitimo, bendravimo tvarkos detalizavimas, patikslintas reglamentavimas, kuomet vaikas yra globojamas, taikus ginčo sprendimas padės apsaugoti vaikų, tėvų ir specialistų interesus.
Rimantė Šalaševičiūtė yra Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, socialdemokratė
