Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Rita Tamašunienė: Mistinės žiedinės savivaldybės ir kelių asfaltavimas

Lietuvos savivaldybės skyrė daug dėmesio infrastruktūros gerinimui: kelių sutvarkymui, gatvių apšvietimui, kai pagaliau centrinė valdžia skyrė tam lėšų. Bet matyt dvi savivaldybės Vilniaus rajono ir Trakų rajono per daug gerai ir efektyviai dirbo bei rūpinosi, kad žmonės turėtų gerus kelius, nes atėjęs naujas susiekimo ministras nutarė, kad pinigų skirta per daug ir lengva ranka milijoną nuėmė. Taigi dabar šioms dviem savivaldybėms tiesiog reikės išbraukti keliolika gatvių iš sąrašo ir nuspręsti, kurie žmonės toliau važinės duobėtais keliais, o vaikai eis neapšviestomis gatvėmis.
Rita Tamašunienė
Rita Tamašunienė / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Sausio mėnesį Vilniaus rajono bei Trakų rajonų savivaldybės buvo išbrauktos iš žiedinių savivaldybių sąrašo ir joms sumažintas finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP). Kartu su kolegomis kreipėmės į Susisiekimo ministeriją prašydami paaiškinti, kodėl savivaldybės buvo išbrauktos iš žiedinių savivaldybių sąrašo, kodėl buvo priimtas toks neproporcingas ir diskriminacinis žmonių atžvilgiu sprendimas?

Pirmiausia ministras pirmą kartą išgirdo, o paieškojęs nerado sąvokos „žiedinė“ savivaldybė. O „(...)nesant sąvokos apibrėžimo ar baigtinio tokių savivaldybių sąrašo, deja, natūraliai kyla diskusija, kas galėtų būti vadinama Jūsų minimomis žiedinėmis savivaldybėmis (...)“ (citata iš Susisiekimo ministerijos pateikto atsakymo). Tačiau atvertus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą matyti, kokios ir kur savivaldybės yra išdėstytos, kokios yra teritorijų erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai.

Ar ministerija šį planą matė, nežinau, bet dvi iš šešių savivaldybių išbraukė.

Ar ministerija šį planą matė, nežinau, bet dvi iš šešių savivaldybių išbraukė. Išbraukė ne iš žiedinių savivaldybių sąrašo, o iš KPPP aprašo 31.4 papunkčio „šalia didžiųjų miestų esančių savivaldybių“. Argi Vilnius nėra didžiausias miestas? Gal didžiausias, bet ne didysis ar didesnis? Lingvistiniai niuansai ir juos lydintys politiniai sprendimai Susisiekimo ministerijoje, sakyčiau, nauja politinė realybė. Ironizuodama galėčiau pasakyti: pasisekė, kad Vilniaus r. ir Trakų r. savivaldybės liko Sostinės regione, t. y 31.3 aprašo punkte, iš ten dar neišbraukė, matyt sąvoka ir geografinė padėtis aiškesnės.

„Žiedinė savivaldybė“ – tai plačiai vartojama ir visiems suprantama sąvoka. Beje, kai kalbama apie judėjimo ribojimus tarp savivaldybių žiedinių savivaldybių sąvoka yra aiški ir policijos pareigūnams nekyla klausimų, kur tos žiedinės savivaldybės. Klausimas kyla tik norint sumažinti lėšas kelių asfaltavimui. Susisiekimo ministerijoje natūraliai turėjo kilti diskusija dėl apibrėžties ir kriterijaus „šalia didžiųjų miestų esančios savivaldybės“ (kiek didelis miestas, pagal ką didelis: gyventojų skaičių, teritorijos plotą; kaip vertinti kriterijų „šalia“ – kiek metrų ar kilometrų yra „šalia“). Tokiu atveju arba visas Aprašo papunktis turėjo būti panaikintas, arba tiesiog taikomas lygiateisiškumo principas visoms Lietuvos savivaldybėms, atitinkančioms visus Aprašo kriterijus. Jeigu neatitinka, visoms finansavimą nuimame, jeigu tinka – paliekame.

Skaitome Susisiekimo ministerijos pateiktą raštą toliau. Atsakyme minima kad, Vilniaus r. ir Trakų r. savivaldybės pagal 2020 metais skirtą finansavimą iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano ir taip gavo daug pinigų. Nors šioje priemonėje galėjo dalyvauti visos savivaldybės, o 2019 m. lyginant su 2018 m. kai kurioms savivaldybėms KPPP lėšos išaugo 50 ir daugiau procentų, dėl to 2021 m. KPPP lėšų niekas nesumažino. Vadovaujantis taikoma logika tuomet reikėjo sumažinti ir kurortinėms, ir miestų savivaldybėms, ir toms gavusioms iš kitų programų daugiau ir „(...)išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų ir suteikti lygesnes finansavimo galimybes kitoms savivaldybėms (...)“ (citata iš rašto).

Tenka apgailestauti, kad rašte pateikta informacija paviršutiniška ir nekonkreti.

Tenka apgailestauti, kad rašte pateikta informacija paviršutiniška ir nekonkreti. Susisiekimo ministerija „maloniai dėkoja už keliamus aktualius klausimus“ ir „supranta kilusį susirūpinimą“. Kartu prisipažįsta, kad „eismo intensyvumas kaip kriterijus nebuvo numatytas“. KPPP Apraše informuojama, kad niekada „nebuvo atlikta visos Lietuvos savivaldybių vietinės reikšmės kelių (gatvių) infrastruktūros analizė“, kad „galimai nebuvo konsultuojamasi nei su savivaldybėmis, nei su institucijomis“. Ministras maloniai kviečia visus, o besikreipiančių bendruomenių yra visa galybė, „aktyviai teikti pasiūlymus Programos peržiūrai“ nors be jokių siūlymų vienašališkai jau atliko programos korekciją ir Aprašo taisykles pakeitė sausio 27 d.

Pakeitė taip, kaip pats norėjo. Ir užtvirtino. Neturėdamas aiškios vizijos ir kriterijų dėl KPPP lėšų paskirstymo tvarkos aprašo, tiesiog išbraukė Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybes iš žiedinių ar šalia didžiųjų miestų esančių savivaldybių sąrašo. Geografinė padėtis, eismo intensyvumas ir realus gyventojų poreikis – tai jokie argumentai. Bet juk svarbu yra garsiai pranešti apie pokytį. Kokybė gali ir palaukti.

Rita Tamašunienė yra mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė, LLRA-KŠS atstovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos