Šių metų tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos, o pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra, lyginant su keliais praėjusiais metais, gana stipriai pasikeitė ir dabar labiau primena tai, kas vyko po pasaulio finansų krizės pabaigos. Ekonomikos augimo lokomotyvu vėl tapo eksportas, o ne vidaus vartojimas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai, ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis.
Realiai vidaus vartojimui kenkti pradeda kainų augimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES – 4,2 proc. Nemažą įtaką pablogėjusiems vidaus vartojimo rezultatams turėjo ženklus alkoholio akcizų padidinimas, tam tikros įtakos jau turi ir demografiniai procesai.
2017 metų 1-3 ketvirčiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys padidėjo 6,6 proc. Esminės įtakos turėjo užsakymų užsienio rinkose augimas – pramonė eksportuoja 60 proc. visos pagamintos produkcijos. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra beveik 78 proc. ir jau pasiekė savo piką. Tai rodo, kad įmonės beveik maksimaliai panaudoja savo esamus gamybos pajėgumus ir bus linkusios investuoti į pajėgumų didinimą.
Per šių metų tris ketvirčius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, materialinės investicijos padidėjo 5 proc. Produktyvios investicijos privačiame sektoriuje išaugo 5,5 proc. – tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad verslas nuo sparčiai kylančių darbo kaštų bando apsisaugoti investuodamas į produktyvumo ir efektyvumo didinimą.
Šiemet itin dinamiška plėtra išsiskyrė eksportas, perimdamas ekonomikos lokomotyvo vaidmenį iš vidaus vartojimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksportas į ES rinkas augo ypatingai sparčiai – 11,3 proc. Po kelerių metų pertraukos pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius – eksportas išaugo penktadaliu.
Lietuvos eksporto augimo į ES rinką dinamikoje itin išsiskiria Skandinavijos rinka – šiemet eksporto apimtys į Skandinaviją padidėjo net 17 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-2017 metais apie 40 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo sugeneruota būtent Skandinavijos regione. Tam tikra prasme Lietuvos eksportas sėdasi ant „Skandinavijos rinkų adatos“. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia strategija gali Lietuvos verslui atnešti nemažai iššūkių, nes Skandinavijos regione ekonominė situacija pradeda akivaizdžiai prastėti ir daugeliu atveju dėl prasidėjusių bangavimų Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri po pasaulio finansų krizės buvo Skandinavų regiono ekonomikos lokomotyvas.
Nepaisant bendro spartaus augimo, šiemet Lietuvos pramonė jau spėjo pajusti Brexit poveikį. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda stagnuoti – per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos 0,5 proc., o juk Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka beveik 7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Lietuvos įmonių vadovai nesijaučia užtikrinti, kalbėdami apie būsimą BREXIT įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės šios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas. Lietuvos verslas laukia didesnio aiškumo, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, bet tikėtina, kad nedidelių papildomų kaštų atsiradimas dėl naujų reguliavimų eksporto apimčių radikaliai nesumažintų.
Tikėtina, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai, vis labiau lėtėjant Skandinavijos ūkiui ir išliekant neapibrėžtumams dėl Brexit proceso, 2018 metais Lietuvos eksporto struktūroje prasidės priešingi pokyčiai, vykusiems 2013-2017 metais: Lietuvos eksportuotojai pagrindinį dėmesį skirs ne Skandinavijos, bet euro zonos regionui. Kitąmet Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų turėtų mažėti, o euro zonos dalis Lietuvos eksporto struktūroje pradės augti.
Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje ir vis labiau augant darbo jėgos trūkumui, atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai. Eurostat duomenimis, 2012-2017 metais darbo kaštai Lietuvoje išaugo 39 proc. Esame trečioje vietoje visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą.
Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančiu darbo pasiūlos trūkumu ir augant atlyginimas, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais investavo į efektyvumo didinimą. Pramonė pagamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui.
Lietuvos darbo rinka vis labiau artėja prie savo potencialo, o nedarbo lygis šiemet beveik nemažėjo. Demografinės problemos ir disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos smarkiai riboja užimtųjų skaičiaus augimą: visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc., o pramonėje tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc. Tikėtina, kad nedarbo lygis taip pat išliks ganėtinai didelis ir kitais metais, nes dauguma galimybių mažinti nedarbo lygį jau yra praktiškai išnaudotos.
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Pramonininkai kitąmet stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama, ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės negalės, jeigu neinvestuos į technologinį atnaujinimą.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
