Daugelis valstybių jau turi pasirengusios ir pilna apimtimi įgyvendina ekonominės krizės užkardymo strategiją. Visi sprendžia tą pačią problemą – ieško priemonių, padėsiančių kaip galima greičiau atsigauti ekonomikai, sustiprinti įmones, kad jos galėtų vėl konkurencingai veikti naujoje realybėje, kuri dabar formuojasi įtakojama pandemijos ir su ja susijusių ekonominių, socialinių ir kitų veiksnių. Kai kurios valstybės jau pradeda kalbėti, kad reikia labai rimtai ruoštis ir antrai epidemijos bangai, kuri mūsų laukia šių metų rudenį....
Galvodami apie mūsų ekonomikos tvarumo užtikrinimą, turime spręsti tris iššūkius – gyventojų perkamosios galios palaikymas, įmonių likvidumo palaikymas ir darbo vietų išsaugojimas. Reikalingos greitos ir efektyvios priemonės, kurios į prieškarantinio laikotarpio apimtis sugrąžintų gamybą, vartojimą ir paslaugas.
Dabar užvirė intensyvios diskusijos apie tiesiogines išmokas gyventojams, kurias vadina „pinigai sraigtasparniu“ ir kurios būtų greita bei tiesioginė ekonomikos skatinimo forma. Ši paramos forma netekusiems darbo arba netekusiems atlygio dėl įmonių veiklos sustabdymo prisidėtų ir prie socialinių problemų sprendimo bei paskatintų šiuos žmones grįžti į įprastą gyvenimą. Dar vienas svarus argumentas – tai būtų akivaizdus įrodymas, kad jeigu tu sąžiningai moki valstybei mokesčius, tai sunkiu laikotarpiu gali tikėtis valstybės pagalbos.
Sprendimų priėmimo paprastumas, greitis ir aiškumas – trys dedamosios, be kurių bet kokie strateginiai planai ir priemonės šiandien neturi jokios prasmės.
Didžiausias dėmesys Lietuvoje dabar skiriamas įmonių likvidumo palaikymui, o tai reiškia, kad tuo pačiu ir darbo vietų išsaugojimui. Pirmadienį buvo pristatytos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos ir INVEGA siūlomos priemonės verslui, padėsiančios įmonėms išlaikyti likvidumą po karantino paskelbimo. Priemonės reikalingos. Lėšos nepakankamos, bet jau ir pirmoji injekcija, jeigu ja įmonės galės pasinaudoti greitai, gali duoti pirmą amortizacinį efektą. Dabar yra būtina užtikrinti patį svarbiausią dalyką – parama įmones turi pasiekti ne balandžio viduryje, kaip yra planuojamos kai kurios priemonės, o jau rytoj.
Priemonės turi veikti efektyviai, paramos mechanizmai turi būti labai paprasti, lankstūs ir aiškūs. Sprendimų priėmimo paprastumas, greitis ir aiškumas – trys dedamosios, be kurių bet kokie strateginiai planai ir priemonės šiandien neturi jokios prasmės. Nepamirškime, kad įmonių bankroto pradžia arba darbuotojų atleidimas yra negrįžtami procesai, turėsiantys nepataisomą žalą tiek įmonei, tiek žmonėms ir visai ekonomikai.
Kaip ir sakiau – startas pagirtinas, siekiai geri, bet velnias visada slypi detalėse. Akivaizdu, kad ne viskas priklauso tik nuo valstybinių institucijų geranoriškumo – net ir su valstybės garantija bankai ir kredito įstaigos nėra linkusios skolinti. Ypatingai sunkioje situacijoje atsiduria įmonės, kurios neturėjo paskolų ir norės tapti „naujaisiais bankų klientais“. Dar vienas klausimas – kas garantuos tarpininkų – bankų ir kitų kredito įmonių – sprendimo priėmimo greitį ir lankstumą? Klausimai labai pagrįsti, prisiminus, kad ir taip paskutinius kelerius metus kreditavimas įmonėms buvo viena didžiausių problemų.
Didelį nerimą kelia ir nepakankamos priemonės labiausiai nukentėjusiems nuo karantino sektoriams – lengvatinių paskolų priemonės apimtis itin maža — tik 142 mln. eurų. Šia priemone įmonės, kurios jau dabar susiduria su likvidumo problemomis, galės pasinaudoti tik nuo balandžio vidurio. Kiek bus lankstūs ir lengvi mechanizmai kol kas taip pat sunku prognozuoti.
Kol kas INVEGOS siūlomos priemonės apima mažas ir vidutines įmones, bet niekas negalvoja apie gelbėjimosi ratą didelėms įmonėms, kurios galbūt šiandien yra atsparios karantino padariniams valstybės viduje, bet negebės atsilaikyti prieš visos globalios rinkos lėtėjimo neigiamą įtaką. Didelių įmonių veiklos sustabdymas arba sulėtėjimas gali sukelti grandininę reakciją ir paliesti net ir atskirų mūsų regionų visą ekosistemą.
Labai svarbu, kad būtų pasinaudota visais įmanomais skolinimosi mechanizmais, kurių dabar turime daug daugiau nei per praėjusią krizę. Europos Centrinio Bankas (ECB) suteikia eurozonos valstybėms 750 mlrd. eurų skolinimosi galimybę gelbėti savo ekonomikas. Mums tereikia sukurti mechanizmus, kad valstybė galėtų šiais pinigais pasinaudoti. Sprendimai dėl jų taip pat turi būti daromi nedelsiat.
Dėl susidariusios situacijos nėra kaltas nei vienas nukentėjęs asmuo ar įmonė.
Reikia galvoti ne tik apie tai, kad dabar turime amortizuoti karantino ekonomines pasekmes verslui ir visai ekonomikai. Bet reikia planuoti ir priemones situacijos stabilizavimui po karantino. Parama verslui – įmokų mokėjimą lengvinančios nuostatos, atidėjimai, darbo mokesčio subsidijos ir t.t. – turės ne vieną mėnesį galioti ir panaikinus karantiną, nes dėl COVID-19 padarinių, kritusios paklausos, sutrikusių tiekimo grandinių pramonės įmonės patirs tiesioginį poveikį dar ne vieną mėnesį.
Šios krizės metus, kai susiduriame su nenumatytomis ir sunkiai prognozuojamomis aplinkybėmis, būtina pakeisti požiūrį – dėl susidariusios situacijos nėra kaltas nei vienas nukentėjęs asmuo ar įmonė. Todėl natūralu, kad valstybė, galvodama kaip apsaugoti piliečius ir ekonomiką nuo sukrėtimų, išskirtinį dėmesį turi skiri ir ekonomikos varikliui – verslui. Privatus sektorius nėra atsakingas už šiuos sunkumus, su kuriais šiandien visi susiduriame ir jis vienas šiandien yra nepajėgus absorbuoti visos ekonominės naštos. Turime pagaliau suprasti, kad paramos mechanizmai verslui, tai nėra verslo siekis pasipinigauti ar atgauti prarastas pajamas – tai yra įmonių išgyvenimo klausimas.
Pavyzdžiui, Vokietijos paramos paketas verslui yra nukreiptas išsaugoti konkurencingas įmones, nes jos padės atsitiesti valstybės ekonomikai po krizės. Į įmonę žiūrima kaip į mechanizmą, kuris atsitiesęs vėl kurs pridėtinę vertę, know how – pagalba verslui vertinama kaip pagalba visai ekonomikai. Jeigu įmonės išgyvens, tai jos išsaugos darbo vietas, o atsitiesusios vėl pradės galvoti apie plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, jos kurs pridėtinę vertę ir mokės mokesčius valstybei. Viskas šiame pasaulyje yra susiję glaudžiau nei galėjome įsivaizduoti iki šiol, tad padėdami verslui išsilaikyti padėsime apsaugoti ir žmones nuo darbo praradimo.
Labai svarbu, kad krizės metu visos įmonės padengtų savo veiklos išlaidas ir nesvarbu ar tai būtų didelės korporacijos, ar mažos ir vidutinės įmonės, ar savarankiškai dirbantys verslininkai.
Mario Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko Prezidentas, labai taikliai pasakė: „Užimtumas ir nedarbo subsidijos bei mokesčių atidėjimas yra svarbūs žingsniai, kuriuos jau įgyvendino daugelis vyriausybių. Tačiau norint apsaugoti užimtumą ir produktyvumą, dramatiškai prarandant pajamas, reikia nedelsiant paremti likvidumą. Labai svarbu, kad krizės metu visos įmonės padengtų savo veiklos išlaidas ir nesvarbu ar tai būtų didelės korporacijos, ar mažos ir vidutinės įmonės, ar savarankiškai dirbantys verslininkai. Dvejonių kaina gali būti negrįžtama.“
Visi supranta, kad praėjus tam laikotarpiui reikės atsigauti. Tikėkimės, kad atsigavimas bus daug greitesnis nei po ekonominės krizės. Reabilitacijos trukmė priklausys nuo to, kaip intensyviai ir ryžtingai plauksime dabar, nes jeigu veiksime lėtai ir irkluosime itin atsargiai bei rezervuotai, tai galime panirti labai giliai ir reabilitacijos laikotarpis bus skausmingas ir su rimtomis pasekmėmis mums visiems.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
