Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai netoli Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje. Tokių konfliktų buvimas rodo, kad pasaulyje nusistovėjusi tvarka labai sparčiai kinta, nestabilumo pasaulyje tik daugėja, todėl dabar prognozuoti ateitį yra tikrai sunku.
Akivaizdžiai keičiasi ir ekonominių galių poliai. Jeigu iki šiol pasauline ekonomine galia buvo laikoma JAV, tai šiandien jai ant kulnų jau lipa Kinija, siekdama perimti įtaką, idėjas, motyvus ir, aišku, technologijas. Sparčiai besivystanti Kinijos ekonomika bei investicijos meta iššūkį visam pasauliui, o finansinių technologijų srityje lenkia net lyderę JAV. Kinija stiprėja, investuodama ir į dirbtinį intelektą, švietimą bei kitas sritis, o jos ekspansija tiek į JAV, tiek į Europos ekonomikas jau kelia susirūpinimą. Tad pasaulis, kuris turėjo savo nusistovėjusias tvarkas ir buvo prognozuojamas, tampa vis mažiau nuspėjamu.
Politinius iššūkius išgyvenanti Europa sunkiai įsilieja į pasaulinės ekonomikos augimą, o stiprėjantis netikrumo jausmas skaldo ES Bendriją. Ji vis bando įšokti į pro šalį skriejantį technologinį traukinį, bet sekasi sunkiai. Klausimų yra daugiau nei atsakymų – JAV prekybos karų sukelta sumaištis, „Brexit'o“ pasekmės, klausimai kaip spręsti Europos spartesnio technologinio vystymo klausimus. Visa tai palies ir Lietuvą.
Lietuva taip pat turi įsiklausyti į viešoje erdvėje vykstančias Europos valstybių narių diskusijas apie struktūrinių ir investicinių fondų perskirstymą. ES narių ekonomikai ši parama turi didelę įtaką ir lemia jų stiprybę globaliose rinkose. Vakar Europos Komisija pateikė ateinančių septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto projektą. Prognozuojama, kad EK gali susieiti ES paramos skirstymą su Bendrijos principų laikymusi. Briuselis nėra patenkintas, kad milijardinė parama Rytų Europos valstybėms dažnai skirstoma neskaidriai, o kai kurios jų priešinasi pabėgėlių priėmimui ar Europos Teisingumo Teismo sprendimams, atvirai konfrontuoja dėl teisės viršenybės principų. Didžiausias narystės įmokas tradiciškai mokančios Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija pradėjo kelti klausimą, kodėl į ES biudžetą sumokėdamos daugiausia, jos visos sprendžia migrantų problemas, o Rytų Europos blokas nubrėžė raudoną liniją. Keistai joms turėtų atrodyti pareiškimai - jokių migrantų, bet duokite mums pinigų ir nemokinkite mūsų gyventi. Tad senųjų valstybių klausimas dėl struktūrinių fondų perskirstymo tikrai yra labai logiškas.
Jau dabar tapo aišku, kad kai kurioms sritims finansavimas mažės. Laba ženkliai didinamas finansavimas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skaitmeninei ekonomikai, tačiau reali pridėtinė vertė priklausys nuo mokslo ir verslo partnerystės, kuri kol kas yra labai fragmentinė. Šiandien Lietuvoje egzistuoja 5 modernūs mokslo slėniai ir 24 atviros prieigos centrai, į kuriuos investuota daugiau nei 600 mln. eurų. Duomenys rodo, jog per pastaruosius 5 metus bendrai sugeneruotų verslo ir mokslo projektų apimtis siekia tik 40 mln. eurų. Akivaizdu, kad Lietuvos mokslo slėniai yra nepakankamai našūs ir nesugeba išnaudoti suteiktų galimybių, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas nesukuria tokios pridėtinės vertės kaip Nyderlanduose, Suomijoje ar kitur. O juk konsoliduodami šį potencialą galėtume kurti produktus, kurie būtų konkurencingi globaliose rinkose. Problema yra ne tik minėtame bendradarbiavime, bet ir ministerijų lygmenyje. Kiekvienas tempia apklotą į save: mokslas sako: „Duokite mums pinigų ir neaiškinkite, ką reikia daryti, nes mes darome mokslą“. Verslas prašo pinigų prototipams ir moksliniams tyrimams, kad galėtų kartu sukurti konkurencingus produktus. Mes iki šiol nesuvokiame, kad šiandieniniame pasaulyje yra konkuruojama ne moksliniuose žurnaluose paskelbtais straipsniais, o idėjomis ir jų pritaikymu ekonomikoje. Mokslo aktualumas ir pritaikomumas turi tapti esminiu veiksniu, kai kalbame apie valstybės konkurencingumą. Reikia pagaliau išmokti matyti plačiau nei savo kiemą, matyti pokyčius kurie vyksta pasaulyje ir reikia žinoti, kokiomis kryptimis mes norime judėti.
Europos Komisijos finansinės perspektyvos ateinantiems 7 metams pasiūlymas itin svarbus, nes jame numatyti inovacijų ir technologijų telkimo bei stiprinimo instrumentai, kurie atveria puikias galimybes Lietuvos pritaikomojo mokslo projektų finansavimui. Dar turime laiko priimti sprendimus, padėsiančius sustiprinti mokslo ir verslo sąsajas. Visiems gerai žinomas Užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentines plėtros (MTEP) darbų planas pagaliau turi būti užpildytas rimtu turiniu. Norėdami konkuruoti, privalome išmokti koncentruoti lėšas numatytoms proveržio sritims.
Akivaizdu, kad didžiausia problema, jog mes neturime ambicijos, kokią Lietuvą mes norime užauginti po 10–20 metų. Mums trūksta išminties, strateginio matymo ir politinės valios priimti būtinus sprendimus. Deja, bet dar daugeliu atveju mūsų matymas apsiriboja, kaip sakydavo mūsų bočiai, „per arklio ilgį ir per vagos plotį“. Mums reikia ne tik profesionalų, bet ir žmonių su patirtimi ir išmintimi.
Šiandien dar turime daug neišspręstų problemų. O Seimas ypač sunkiai priima ekonomikos augimui būtinus sprendimus. Iš esmės į struktūrines problemos, apie kurias verslas tiek kalba ir kurių sprendimas jau tampa esminiu, siekiant išlaikyti tvirtą ekonomikos stuburą, yra nereaguojama. Parlamentas vengia dialogo su aktyviausiu ekonomikos dalyviu – verslu. Politikos ir verslo atskirtis kenkia valstybės tobulėjimui ir stabdo jos konkurencingumo didinimą.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
