O joks gerovės kūrimo variklis neįmanomas be kuriančių, idėjų turinčių žmonių. Ir geriausiai dirbančių, aukštos kvalifikacijos, verslių žmonių mums reikia jau dabar. Kol kas kovą dėl talentų laimi turtingiausios Vakarų Europos valstybės arba tos, kurios šitą problemą suprato anksčiau.
Dirbančiųjų lietuvių mažėja
Paskutiniais metais iš Lietuvos emigravo keli šimtai tūkstančių lietuvių, kurių dauguma – darbingo amžiaus. Dar beveik 400 tūkst. dėl įvairių priežasčių gali nelikti per artimiausią dešimtmetį, jeigu tendencijos nesikeis, – rodo Darbo ir socialinių tyrimų instituto skaičiavimai. Labiausiai sumažėjimas bus jaučiamas darbingo amžiaus žmonių grupėje. Nereikia ir sakyti, kad dirbantys, kūrybingi ir mokesčius mokantys darbuotojai yra svarbiausia ekonominio stabilumo ir augimo sąlyga.
Jau dabar darbdaviai susiduria su įvairių specialistų stoka. Dėl jų Lietuvai reikia konkuruoti globaliomis sąlygomis. Verslininkų patirtis Klaipėdoje parodė, kad ir pačių apmokyti darbuotojai, kuriems mokamas 4000-5000 litų atlyginimas, emigruoja į Norvegiją, nes ten uždirba kelis kartus daugiau. Ir su tuo reikia susitaikyti, kad šiandien suvirintojui ar statybininkui iš šalies regiono keliauti dirbti į Vilnių, Londoną ar Oslą, – panašus iššūkis, tik atlyginimas gerokai skiriasi.
Verslininkų patirtis Klaipėdoje parodė, kad ir pačių apmokyti darbuotojai, kuriems mokamas 4000-5000 litų atlyginimas, emigruoja į Norvegiją.
Talentingų, aukštos kvalifikacijos žmonių stokoja ne tik nuo emigracijos nukentėjusios šalys.
Vokietijos darbo ministrė Ursula von del Leyen šį balandį viešai pasakė, kad inovacijos – Vokietijos esminis pranašumas ir norint išlikti lyderiais, jiems reikalinga kvalifikuota darbo jėga. O visuomenė sensta, gimstamumas – mažas, dėl ko iš 80 mln. Vokietijoje per penkiolika metų neliks dar bent 6 mln. gyventojų.
Dėl to Vokietija, turėdama stipriausią ūkį ES, paskelbė svarstanti supaprastinti sąlygas atvažiuoti ne tik aukštos, bet ir vidutinės kvalifikacijos specialistams. Nes visuomenė senėja visur, darbingo amžiaus žmonių mažėja ir puikius ekonominius rodiklius turinčiose šalyse, o konkurencija šiandien globali – pirmiausia su Azijos valstybėmis, kuriose nestinga darbo jėgos.
Kanada skelbia ieškanti bent penkiolikos sričių specialistų, taip pat viliojami ir lietuviai. Jų migracijos ministras vardina tas pačias priežastis – užtikrinti ekonominį augimą ir teigiamas ilgalaikes perspektyvas.
Tokiomis aplinkybėmis Lietuva turi turėti savo alternatyvią programą, kaip pritraukti galinčius dirbti aukštos kvalifikacijos specialistus. Taip elgiasi ir šalys, kurios supranta demografines grėsmes ir galvoja apie ilgalaikes perspektyvas, – kad be talentų konkuruoti pasaulyje bus neįmanoma. Tą suprato ir Latvija ar Estija, turinčios dvigubai trumpesnes imigracijos procedūras nei Lietuva.
Geras imigracijos politikos pavyzdys yra Kanada, kuri turi selektyvią protų pritraukimo politiką.
Įdarbinti užsieniečiai
Pavojus lietuvių darbo vietoms dėl profesionalų keliamos grėsmės – gerokai pervertintas. Lietuva nėra patraukliausia kryptis geidžiamiausių profesijų specialistams. Praėjusiais metais Lietuvos darbo birža išdavė 225 leidimus dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių. Aukštos kvalifikacijos užsieniečiai sudarė vos 0,015% Lietuvos darbo rinkos, arba 0,23% per metus įdarbintų bedarbių, o į valstybės biudžetą sumokėjo 8 mln. mokesčių.
Vertinant dabartines emigracijos ir gimstamumo tendencijas, augimo galimybes ir valstybės skolos naštą, akivaizdu, kad Lietuva, norėdama neatsilikti, neišgyvens be protingos migracijos politikos. Vien „Sodros“ skola pastaraisiais metais išaugo iki 10 mlrd. skylės. Jai subalansuoti reikėtų įdarbinti visus šiuo metu Lietuvoje esančius bedarbius.
Rasti geriausią migracijos modelį
Geras imigracijos politikos pavyzdys yra Kanada, kuri turi selektyvią protų pritraukimo politiką. Kanada reikalauja konkrečių investicijų į šalį: sukurti numatytą darbo vietų skaičių, tam tikrą laiko tarpą mokėti nustatytas algas, ar kitaip investuoti šalyje. Profesionalūs darbuotojai kaupia taškus: už kalbos mokėjimą, darbo patirtį, šaliai reikalingiausią specialybę.
Reikia gerai apgalvoti, kokius norėtume įsileisti žmones, kurie galėtų pritapti Lietuvoje ir kurti pridėtinę vertę. Dalį talentingų ir verslių žmonių būtina bandyti pritraukti į regionius, kuriems šiandien reikia postūmio, įkvėpimo ir vizijos. Nes be aiškios krypties ir talentų Lietuva negalės kurti gerovės čia ir konkuruoti globalioje rinkoje.
