Šiais metais valdžios laukia testas, kuris parodys jos pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Kodėl būtent šiemet? Nes 2018-ieji yra paskutiniai, kai dar galime priimti esminius sprendimus ir įgyvendinti struktūrines reformas. Kitąmet stiprių pokyčių, darančių įtaką rinkėjų nuotaikoms, tikrai niekas nenorės, nes lauks savivaldybių, prezidento ir Europos parlamento rinkimai.
Turime susitelkti ir pradėti veikti. Būtina įgyvendinti esminius sisteminius pokyčius, garantuojančius tvarų valstybės augimą 10-15 metų perspektyvoje:
Kol mes neturėsime aiškaus ryšio tarp to, ką žmogus sumoka į biudžetą ir kokią mato naudą, tol jokia reforma nebus vainikuota sėkme.
Mokesčių reforma. Mokestinės reformos metmenis reikia pradėti formuoti nuo tikslų, ką ir kaip mes norime pakeisti, kad būtų užtikrintas tvarus valstybės vystymasis ilgalaikiam laikotarpiui (10-15 m. perspektyva). Mokestinė reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį. Kol mes neturėsime aiškaus ryšio tarp to, ką žmogus sumoka į biudžetą ir kokią mato naudą, tol jokia reforma nebus vainikuota sėkme. Mokestinė reforma turi paskatinti dalį žmonių imtis savo verslo – ji turi tapti paskata žmogui veikti ir elgtis ekonomiškai naudingiau sau. Ji turi sąlygoti žmonių mokestinę elgseną.
Mokesčių reforma turi sudaryti sąlygas mažinti gyventojų pajamų nelygybę mokestinėmis priemonėmis, socialinės ir darbo politikos pokyčiais, įtvirtinti verslo apmokestinimo skaidrumą ir paprastumą, sudarant mokestines galimybes verslo plėtrai ir technologiniam atnaujinimui.
Svarbu skatinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir regioninę plėtrą bei skirstyti mokesčius taip, kad didesnė dalis jų atitektų savivaldai, nes tik taip bus sukurtos ekonominės paskatos regionų ekonominei plėtrai.
Mokesčių tarifų pertvarka turi didinti darbo apmokestinimo progresyvumą bei kitų mokesčių tarifų skaidrumą ir pagrįstumą, sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Užtikrinti abejotinų mokesčių lengvatų panaikinimą, geresnį PVM surinkimą, išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, išspręsti transporto priemonių aplinkosauginio mokesčio klausimus.
Tai būtų dideli pokyčiai. Būtų daug nepatenkintų, reiktų laiko prisitaikyti, bet jų nauda ilguoju periodu būtų milžiniška.
Pensijų reforma. Mokesčių reforma negali būti svarstoma atskirai nuo pensijų sistemos pertvarkos. Kalbėdami apie ateities pensijų sprendimus, turime kalbėti apie ilgalaikius sprendimus ir atsižvelgti į demografinę situaciją. Šiandien turime didžiausią priešpensijinio amžiaus grupę žmonių – apie 225 tūkst., kurie nuo 2023 m. išeis į pensiją. Antroji pensininkų banga – 200 tūkst. žmonių, po jų seks dar 170 tūkst. Akivaizdu, kad mažės mokančiųjų mokesčius grupė ir didės gaunančių pensijas grupė, todėl turime skubiai sukurti schemą, kaip ateityje užtikrinsime pensijų sistemos tvarumą.
Kaip ir kalbant apie mokesčius, čia irgi reikia kalbėti apie esminį dalyką: kaip padidinti pinigų kiekį? Kol kas kalbama tik apie pinigų perstumdymą tarp eilučių, bet nuo to pinigų kiekis juk nedidėja. Turime didelį dėmesį skirti investicijoms, nes jos užtikrina įplaukas. Reikia galvoti kaip padidinti dirbančiųjų skaičių ir kaip padidinti valstybės ekonominį pyragą – investicijos, atlyginimų didinimas, ėjimas iš šešėlio.
Švietimo reforma. Neturime apsiriboti tik permainomis universitetuose, manau, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mokyklai. Šiandien neturime mokytojų rengimo sistemos, neturime garantijų paketo mokytojams (socialinės garantijos, būstas regionuose, atlyginimai, kvalifikacijos kėlimas ir t.t.), kad užtikrintume pačių geriausių žmonių atėjimą į mokyklas. Iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc. Valstybė turi investuoti į naujų žmonių parengimą ir pritraukimą, nes jie kuria Lietuvos ateitį. Laiko diskusijoms jau seniai nebeturime, po 3-5 metų nebeturėsime naujos mokytojų kartos, nes įsivėlę į ilgas diskusijas ir politinius debatus pamiršome patį mokytoją ir mokyklą.
Sveikatos sistemos reforma. Labai didelis praėjusių metų pasiekimas – pačių gydytojų pradėta diskusija apie būtinybę keisti nekokybišką sveikatos sistemą. Dabartinė sveikatos sistema yra netvari ir būtina aiški, skaidri ir efektyvi nauja sistema. Turime keisti požiūrį į medicinos darbuotojus, sutvarkyti jų apmokėjimo sistemą, kuri sustabdytų masinę jų emigraciją.
Būtina peržiūrėti gydymo įstaigų investicijų programas, nes dabartinės investicijos į diagnostikos techniką nėra grindžiamos kaštų ir naudos analize. Mes norime kiekvienoje ligoninėje turėti pačią moderniausią diagnostikos ir sveikatos priežiūros įrangą, neatsižvelgdami į jos išlaikymo kaštus ir mažą panaudojimo koeficientą. Todėl būtina labai gerai subalansuoti investicijas jau ne ligoninės ar miesto, bet respublikos mastu.
Turi būti sukurtas optimalus ir skaidrus technologijų atėjimo į sveikatos sistemą mechanizmas. Ketvirtoji pramonės revoliucija sparčiai keičia visą diagnostikos sistemą. Atliktos studijos apie ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamas galimybes valstybės augimui ir efektyvumui parodė, kad šiandieniniai ir ateities technologiniai pasiekimai sveikatos srityje gali sumažinti sąnaudas 8-12 proc., pakelti į kitą lygi ligų diagnostiką ir gydymo kokybę.
Permainos reikalingos ne rytoj, jos reikalingos šiandien. Reikia mažiau viešųjų ryšių akcijų, o daugiau susitelkimo, atsakomybės ir drąsos, priimant svarbiausius sprendimus. Šiemet bus tie metai, kurie parodys ar dabartinė valdžia turi geba mąstyti sistemiškai. Visa širdimi to tikiuosi.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
