Galima spėti, kad, atsižvelgiant į vyravusias nuotaikas, po ko buvęs generalinis komisaras Linas Pernavas savo pareigų neišsaugojo, neapsieita be išankstinės politinės valios ir užtarimo iš Vyriausybės vadovo kabineto. Vis dėlto, panašu, kad sprendimas gali pasiteisinti: naujasis policijos vadovas vis dažniau kalba apie būtinus pokyčius, jo veiksmai aiškiai parodo, kad policijos reformoje būta spragų.
Kelerius metus besitęsusi policijos sistemos pertvarka smarkiai sumažino pareigūnų skaičių, likusius apkrovė darbais, panaikino policijos nuovadas, apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių pareigybes. O teritorinių komisariatų kriminalinės ir viešosios policijos darbuotojus padarė „universaliais policininkais“. Ir atnešė dar visokių naujovių, kurių efektyvumas kelia abejonių.
Iš pirmo žvilgsnio, mažai kas pasikeitė, tačiau tiek dauguma policijos darbuotojų, tiek žmonės, kuriems tiesiogiai teko susidurti su tam tikrais klausimas, pripažįsta: policija nuo eilinio gyventojo nutolo.
Ilgą laiką Policijos departamento vadovybė reformos kritikų nuomonės nepaisė. Nesvarbūs buvo nei buvusių vadovų, nei profsąjungose pareigūnams atstovaujančių kolegų siūlymai ir perspėjimai.
Viena didžiausių diskusijų kilo, kai nuspręsta naikinti apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių funkcijas. Būtent šie pareigūnai dirbo konkrečiose, gerai jiems pažįstamose, teritorijose, bendravo su vietiniais žmonėmis ir turėjo jų pasitikėjimą.
Tuomet aiškinta, kad apylinkės inspektoriai yra sovietinis palikimas, girdi, mažai kur tokių belikę. Skambėjo keistai, nes ir kitose Europos Sąjungos šalyse dirba bendruomenės pareigūnai. Na, yra ir Seimo narių, kurie kelių eismo ženklus užsimojo pakeisti, nes sovietmetį jiems primena. Visko būna.
Po apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių funkcijų panaikinimo bei pereinamojo laikotarpio sekė policijos nuovadų uždarymas. Elementarus centralizavimo pavyzdys: uždarykime padalinius, sumažinkime darbuotojų skaičių, o už tai likusius pareigūnus aprūpinsime nauja įranga, pakelsime algas. Tik kad ir tai ne iki galo pavyko.
Panašu, kad naujasis generalinis komisaras savo kėdėje atsirado ne šiaip sau, o tam, kad ištaisytų savo pirmtako ir reformos iniciatorių klaidas ir užtikrintų tinkamą policijos darbą.
Sprendžiant iš premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie bičiulystę su R.Požėla, galima daryti prielaidą, kad būtent premjeras vidaus reikalų ministrei nurodė šią kandidatūrą.
Tiesa, visa ši situacija, žinant, kad policijos reformos pradininku, eidamas Policijos departamento vadovo, o vėliau ir vidaus reikalų ministro pareigas, buvo pats premjeras, atrodo keistai.
Kaip bebūtų, R.Požėla ėmėsi ryžtingų veiksmų. Mano manymu, svarbus ir matomas žingsnis buvo policijos patariamosios tarybos įsteigimas. Generalinis komisaras sugebėjo suburti patyrusius specialistus, buvusius policijos vadovus ir kitus savo darbą išmanančius pareigūnus.
Maža to, matydamas, kad ilgą laiką nepavyksta susitvarkyti su Klaipėdoje siautėjančiais paaugliais, R.Požėla informavo, kad priėmė sprendimą aplinkinėse teritorijose grąžinti apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektoriaus funkcijas. Be to, pranešta, kad Klaipėdos mieste papildomam darbui ruošiami du policijos komisariatai.
Visuomenės saugumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių. Skaičiuojant ekonominį naudingumą, naudojant kitų šalių modelius ir optimizuojant veiklą, ne visada pasiekiami geriausi rezultatai.
Džiugu, kad per pastaruosius metus sustiprėjo policijos komunikacija. Policijos – daug feisbuke bei instagrame, tačiau dažnu atveju pareigūnų reikia ir mažose apylinkėse, arti eilinio gyventojo.
Tikėkimės, kad pokyčiai bus vykdomi tinkama linkme, įsiklausant į skirtingas nuomones. Palinkėkime naujajam generaliniam komisarui pasimokyti iš kolegų klaidų, nebijoti jų pripažinti, o drąsiai taisyti.
Robertas Duchnevičius yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas.