Gera žinia, kad Europos Komisija ateityje planuoja skirti lėšų kariniam pramoniniam bendradarbiavimui skatinti, su gynyba susijusiems perspektyviems moksliniams tyrimams finansuoti ir dvejopo (civilinio ir karinio) panaudojimo technologijoms vystyti. Čia, kaip sakoma, meduolis. Tačiau kartu su šiuo meduoliu, naudodamasi jai suteiktomis Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos prievaizdo funkcijomis ir įstatymų inicijavimo galiomis, Komisija ketina inicijuoti rimtus viso sektoriaus pokyčius.
Erdvės efektyvumui didinti daug
Skirtingai nuo ES valstybių, kurios saugumo ir gynybos klausimus vertina visų pirma iš savo nacionalinės varpinės, Komisijai rūpi platesnis vaizdas. Nors nemažai ES šalių tebesididžiuoja išplėtotais ir gilias tradicijas turinčiais gynybos pramonės sektoriais, Komisijos vertinimas rodo, kad daugeliu atvejų ši pramonė išgyvena tik dėl gaunamų subsidijų ir nuožmiai ribojant konkurenciją bendroje Europos rinkoje: „bendradarbiavimas ir ES masto konkurencija tebėra išimtis – daugiau kaip 80 proc. lėšų gynybos įrangai iki šiol išleidžiama nacionaliniu lygmeniu“, teigiama komunikate. Kitaip tariant, Europos šalys didžiąją dalį karinės ekipuotės ir įrangos perka iš savo nacionalinių gamintojų.
Politiškai tai gali būti lengvai paaiškinama – nacionalinės pramonės rėmimas leidžia išsaugoti šias, nebūtinai efektyvias, darbo vietas. Daugiau kaip 400 000 darbuotojų Europoje šiuo metu dirba gynybos pramonės įmonėse, dažnai aukštųjų technologijų sektoriuje, o su jomis tiesiogiai susiję dar beveik milijonas darbo vietų.
Tačiau fragmentuota Europos gynybos pramonė tampa vis mažiau konkurencinga. Nuolat mažėjančios gynybos išlaidos Europos šalyse yra svarbi problemos dalis. Išlaidų mažinimas bene labiausiai palietė investicijas, skiriamas tyrimams ir naujoms technologijoms, leidžiančioms kurti naujus pažangius gaminius, todėl Europos gamintojams bus vis sunkiau konkuruoti tarptautinėse rinkose su tokiomis šalimis kaip JAV ar Rusija. Tai, kad Europos gynybos pramonės produktų gamintojai išties galėtų būti konkurencingi, parodo pasaulinė „Airbus“ lyderystė civilinėje aviacijoje.
Esami neefektyvumo pavyzdžiai gynybos pramonėje tampa ypač iškalbingi, kai situacija palyginama su JAV. Europos šalys šiandien įvairiose gamyklose gamina 17 tipų šarvuotas transporto priemones, o JAV turi dvi gamyklas dviejų tipų šarvuotajai technikai. Panaši situacija ir kituose ginkluotės ir įrangos sektoriuose.
Fragmentuota Europos gynybos pramonė tampa vis mažiau konkurencinga. Nuolat mažėjančios gynybos išlaidos Europos šalyse yra svarbi problemos dalis.
Ekonomiškai turėti tokią modelių įvairovę ir išskaidytą gamybą yra didelė prabanga, ypač turint omenyje, kad ES šalių gynybos išlaidos yra vos ne tris kartus mažesnės nei JAV. Saugumo ir gynybos politikos požiūriu, modelių įvairovės sumažinimas Europos kariuomenėse supaprastintų ir atpigintų bendrų ES karinių pratybų ir operacijų vykdymą ir jų aprūpinimą.
Aišku, diagnozuoti problemas visada lengviau, nei rasti jų sprendimų būdus, juolab kad daugeliu aspektų Komisijos tyrimas tik patvirtino tai, kas gynybos ekspertams jau seniai žinoma. Galbūt viliamasi, kad sudėtinga dabartinė ekonominė situacija Europoje ir gruodį gynybos klausimų aptarti susirinksianti Europos Vadovų Taryba suteiks impulsą rimtiems pokyčiams.
Europos Komisija – naujas žaidėjas Europos gynybos sektoriuje
Taigi, ką siūlo Komisija ir kiek šie siūlymai aktualūs Lietuvai, kur, laimei ar nelaimei, gynybos pramonės sektorius santykinai nedidelis?
Bene pagrindinis Komisijos siekis – sukurti tikrą, konkurencingą gynybos rinką Europoje ir kiek įmanoma sumažinti esamus barjerus. Jei tai pavyktų, didžioji dauguma karinės technikos įsigijimų visose šalyse turėtų būti vykdoma per viešuosius konkursus, kur visi ES gamintojai galėtų dalyvauti vienodomis teisėmis.
Nors tai skamba kaip logiška bendros rinkos pasekmė, tačiau dėl gynybos klausimų specifikos ES šalys kelia rimtų klausimų, kaip antai: kur garantijos, kad, konsolidavus gynybos pramonę, visos šalys galės vienodomis sąlygomis įsigyti atsarginių dalių savo turimai technikai? Ar įsigijimams, susijusiems su branduoliniais ginklais ir kitomis technologijomis, neturėtų būti daromos išimtys, ir kaip padaryti, kad išimtimis nebūtų piktnaudžiaujama? Kaip užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės galėtų sėkmingai įsilieti į šią rinką ir netaptų didžiųjų gamintojų aukomis? Ar išliks galimybė ES šalims įsigyti JAV pagamintą karinę produkciją?
Rasti visus tenkinančius sprendimus nebus paprasta. Tačiau rūsti ekonominė realybė neišvengiamai vers judėti efektyvesnės ir europietiškesnės gynybos pramonės link, o Komisija turi nemažai svertų šiems procesams paskatinti.
Viena iš Europos Komisijos numatomų priemonių – aktyviai remti bendrų standartų nustatymą ir bendrų sertifikavimo procedūrų įdiegimą tose srityse, kur dar nėra nustatyto atitinkamo NATO standarto. Štai komunikate teigiama, kad, pavyzdžiui, „bendros artilerijos šaudmenų sertifikavimo sistemos neturėjimas per metus Europai kainuoja 1,5 mlrd. EUR (iš visos šaudmenims kasmet išleidžiamos 7,5 mlrd. EUR sumos)“. Tokių sričių gali būti ir daugiau, todėl potencialas efektyviau naudoti turimas lėšas dar neišsemtas.
Rasti visus tenkinančius sprendimus nebus paprasta. Tačiau rūsti ekonominė realybė neišvengiamai vers judėti efektyvesnės ir europietiškesnės gynybos pramonės link.
Išskirtinį dėmesį Komisija skirs aukštosioms dvejopo panaudojimo technologijoms – palydoviniams ryšiams, didelės raiškos palydovinių vaizdų kūrimui, bepiločių orlaivių integravimui į Europos oro erdvę. Šiose srityse Europos Komisija jau turi nemažą įdirbį, kuris gali būti labai naudingas Europos gynybos pramonei.
Dar vienas svarbus elementas Europos gynybos sektoriaus ateičiai yra energetinio efektyvumo didinimas. Kariuomenės yra itin priklausomos nuo iškastinio kuro. Todėl naftos ir kitų energijos išteklių kainų augimas labai atsiliepia gynybos biudžetams. Jeigu pavyktų įdiegti pažangesnes technologijas, plačiau panaudoti atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui, įrengiant saulės elektrines karinėse teritorijose, būtų galima gerokai sumažinti šias išlaidas. Todėl labai gerai, kad Komisija imsis koordinuoti ir remti tokias iniciatyvas. Tikimės, kad Vilniuje įsteigtas NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras taip pat aktyviai įsijungs į veiklą šioje srityje.
Lietuvai taip pat svarbu, kad, vykstant Europos gynybos pramonės konsolidacijai, išskirtinis dėmesys ir Komisijos parama būtų skiriama perspektyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir inovacijų centrams, siekiant sudaryti jiems geresnes sąlygas įsitvirtinti europinėje ir tarptautinėje rinkose. Lietuvoje yra įmonių ir šiandien sėkmingai dirbančių su stambiomis užsienio bendrovėmis. Turime joms padėti pasinaudoti būsimomis galimybėmis. Svarbu, kad šioje srityje aktyviai dirbtų Ūkio ministerija, kuri Lietuvoje koordinuoja ES paramos verslo plėtrai klausimus.
Šis Europos Komisijos komunikatas bus viena iš svarbiausių neformalaus ES gynybos ministrų susitikimo rugsėjo pradžioje Vilniuje temų. Susitikime dalyvaus ir ES vidaus rinkos klausimus kuruojantis komisaras M.Barnier, su kuriuo bus detaliai aptariamos visos Europos Komisijos siūlomos naujovės. Tikėtina, kad palaipsniui Europos Komisija taps nauju energingu žaidėju Europos gynybos sektoriuje ir paskatins rimtus teigiamus pokyčius.
Robertas Šapronas yra Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje gynybos patarėjas
