Pastatų įvairių – kaip ir kiekviename mieste: pradedant visais, jau renovuotais, kultūros namais ir baigiant moderniais prekybos centrais. Įėjus į vieną, priešais mane kelios mielos žemaitiška šnekta kalbančios garbingo amžiaus moterys rankose laikė pinigus, nedidelius pinigus, kuriuos kruopščiai skaičiavo, kiek reikės sumokėti farmacininkei (vaistininkei) už vaistus.
Kalbėjo, kad gerai, jog bent keli vaistai atpigo, bet vienai jų jie kaip tik yra netinkami gerti, nes gydytojas išrašė kitus vaistus, o jie, po šimts, brangūs kaip ir dauguma vaistų. Nesmagu, kad tokia realybė vis dar yra priklijuota ant lentynų prie kiekvieno vaisto. Kainos didelės. Pakėlusios žilas galvas žemaitiškai pasilabino ir paprašė minutę išklausyti rūpesčius. Pasakiau, kad jau dalį girdėjau, o kitą dalį mačiau jų rankose – nedidelius pinigus. Tiesa, jos padėkojo, kad per metus net du kartus buvo padidintos pensijos, tik, kad va, vaistai brangūs, neadekvatu. Ką daryti?
Žinome visi, kad norime sumažinti vaistų kainas Lietuvoje, o kad nereikėtų ieškoti sunkių kelių, keli vaistai buvo atpiginti. Kol kas visa kita liko nepakitę, tačiau tai tik pradžia. Dzūkai ir didžioji dalis gyventojų pasirenka lengvesnį kelią apsaugoti pinigines – renkasi Lenkijos vaistines. Ten vaistai yra pigesni 30–50 proc.
Pasiūlymas būtų paprastas – Lietuvoje pripažinti visas Europos Sąjungoje išduotas vaistinių licencijas (medikamentų irgi). Tai ne tik mano, tai ir didžiosios dalies Lietuvos žmonių, išmanančių finansus (susijusius su konkurencija dėl vaistų), nuomonė. Arba bent jau tas, kurios yra išduotos Lenkijoje, Latvijoje (kaimyninėse ES valstybėse). Tokiu būdu Lietuvoje tuoj pat atsidarys užsienio kapitalo vaistinės, konkurencija iš karto sutvarkys kainas. Dabar, matyt, farmacininkų įtaka tokia didelė, kad tokie paprasti sprendimai net nėra svarstomi. Žinoma, užsienyje išduotos licencijos privalėtų atitikti Lietuvos Respublikos reikalavimus.
Gali būti, kad yra kitų variantų, bet kol kas matau tik šias galimybes pakeisti situaciją, kuri galėtų kardinaliai pakeisti pradžioje minėtų dviejų žilų moterų finansinę naštą. Ir ne tik. Šią informaciją ir pasiūlymus perdaviau ir sveikatos apsaugos ministrui gerb. Aurelijui Verygai. Tikiu, nes kol kas ši Vyriausybė yra ryžtinga ir nevilkina sprendimų, kurių laukiu ne tik aš, bet ir Lietuvos žmonės, kurie dėl įvairių gyvenimo situacijų ar nutikimų yra priversti naudoti brangius vaistus arba paprašyti kaimynų, kurie turi galimybę atvežti pigius vaistus iš kitos šalies.
Robertas Šarknickas yra Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.