„Darnios visuomenės narius sieja savitarpio pagarba, bendro likimo jausmas, elgesio ir moralės normos, solidarumas ir rūpestis kitais visuomenės nariais“, – skambiai skelbiama LVŽS programiniame dokumente.
Prisiskaičius apie „bendro likimo jausmą“, kyla pagunda pavartyti jau išrinktų Seimo narių deklaracijas. Ne tik R.Karbauskio. Apie jo per metus gautus 3 844 799 eurus pajamų ir sumokėtus 1,6 procento gyventojų pajamų mokesčio jau rašyta. Vis tik vienas gandras dar ne pavasaris, tai gal bent jau kiti stambūs ūkininkai, valstiečių sąraše patekę į Seimą, labiau solidarūs su savo bendrapiliečiais? Gal jie nuo savo šimtatūkstantinių pajamų sumokėjo bent jau tiek, kiek bibliotekininkė, mokytoja ar medicinos slaugė – 15 proc.?
Ūkininkai yra visiškai be pagrindo privilegijuota turtingų žmonių grupė. Dosniai ES parama dotuojamas, mokesčių beveik nemokantis uždaras klubas.
Štai Valius Ąžuolas, ūkininkas nuo Akmenės, per metus sugebėjo uždirbti virš pusės milijono eurų. Ir... sumokėti 2 procentus mokesčių. Jo frakcijos kolega Petras Nevulis tenkinosi beveik per pus mažesnėmis pajamomis. Vis tik sutikime, 273 tūkstančiai eurų per metus – įspūdinga! Dar įspūdingiau atrodo skaičiai sumokėtų mokesčių grafoje – net 156 eurai!
Tuo tarpu, 400 eurų „ant popieriaus“ per mėnesį uždirbantis Lietuvos gyventojas, metinio GPM sumoka 180 eurų. Taigi daugiau nei Petras Nevulis. „Bendro likimo jausmas“ tikriausiai neapleidžia didžiosios Lietuvos visuomenės dalies, pasilyginus savo mokestines prievoles su šimtus tūkstančių ar net milijonus uždirbančiais ūkininkais – Seimo nariais.
Jau paminėti ir nepaminėti Seimo nariai (o tokių dar ne vienas) atskleidžia akivaizdų, bet garsiai neįvardijamą faktą – ūkininkai yra visiškai be pagrindo privilegijuota turtingų žmonių grupė. Dosniai ES parama dotuojamas, mokesčių beveik nemokantis uždaras klubas.
Vadinkime daiktus tikrais vardais – dažnu atveju tai stambus verslas, generuojantis šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų kasmet. Logiškų motyvų, kodėl naujausius kadilakus užsisakinėjančius, vilas Lietuvoje ir užsieniuose perkančius, brangiausiuose pasaulio kurortuose žiemojančius verslininkus reiktų apmokestinti lengvatiniu tarifu, nėra.
Būdami kaip reta solidarūs, aktyvūs ir organizuoti grėsmės akivaizdoje, jie paprasčiausiai sugebėjo ne vieną dešimtmetį laikyti įvairių partijų valdomas Vyriausybes baimėje. Kelių blokados, grasinimai užtvindyti sostinę pienu ar cukriniais runkeliais ir panašios akcijos ne kartą ir ne du padėjo apginti siauros grupės interesus. Tai vienintelis argumentas. Ir tas pats paremtas ne protu, o nepagrįsta emocija. Visi kiti grasinimai, ypač gyvenant laisvoje rinkoje, tėra blefas. „Brangs maistas“, – šaukia jie. Tarsi ir taip nebrangtų.
Žinoma, naivu tikėtis, jog privilegijų rojuje dešimtmečius gyvenę ūkininkai staiga bus apmokestinti, kai patys tapo valdžia. Tiesa, R.Karbauskis vienu iš pirmų savo sprendimų uždraudęs alkoholį Seimo rūmuose, pareiškė, kad nepradėjęs nuo savęs, blaivios Lietuvos nesukursi.
Tai gal ir socialinį teisingumą ir solidarumą vertėtų kurti pagal tą patį principą? Gal kai bent jau vienodai bus apmokestinta slaugė ir stambus agroverslininkas, mažiau žmonių rinksis emigraciją ir išties sukursime darnią Lietuvą. O kol kas skaitant R.Karbauskio deklaraciją „bendro likimo jausmas“ kažkodėl neapima.
Robertas Undro yra politikas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys
