Ilgai lauktas permainas visuomenė priima su palengvėjimu – gal pagaliau apsivalysime, o biudžeto lėšos bus skiriamos išimtinai viešajam gėriui kurti. Gal pagaliau praktika pirkti iš savo sūnaus įmonės, o paskui tą įmonę konsultuoti, bus išgyvendinta visiems laikams. Gal viešų ir privačių interesų deklaracijos nebebus tik formalumas, o taps gyvenimiška norma de facto.
Ūsuotus bebrus vienija ne tik godumas biudžetiniams pinigams. Tai tautosakos personažas, tiek savo veikimo metodais, tiek komunikacija, ir netgi išvaizda vis dar primenantis tolimus praėjusius laikus. Kaip pradėjo karjerą kokiais 1978, taip ir liko su tuo pačiu požiūriu į „liaudies turtą“. Na ir žinoma ūsai liko – mados jam nė motais. Ir jei prasta išvaizda dažnai kelia tik juoką, tai mūsų visų pinigų švaistymas nejuokingas nė trupučio. Jei ne tie išvagiami milijardai, tai ir vaikų darželių šiandien netrūktų, ir duobėtais keliais dardėti nereiktų ir pas gydytoją mėnesiais vizito laukti. Tad natūralu, kad apsivalymas sukelia tiek daug palaikymo ir lūkesčių visuomenėje.
Vis tik, nors ir neverta iš anksto abejoti gerais reformuotojų norais, budrumo prarasti taip pat nevertėtų. Juolab, kad tam tikrų nerimą keliančių ženklų žiniasklaidoje jau pasirodė. Štai bene didžiausia „bebravietė“ – Lietuvos geležinkeliai apvalyti greitai, ryžtingai ir reikiama apimtimi. Klausimas, kas toliau? Štai prieš kelias savaites į „Lietuvos geležinkelius“ (naujai kuriamą departamentą) įdarbintas buvęs Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas net neslepia, jog į vadovaujančias pareigas jį pakvietė bendrovės generalinio direktoriaus patarėjas Rolandas Terminas. O tai kur skaidrus ir aiškiai reglamentuotas konkursas? Ar tikrai T.Žilinskas – geriausias iš geriausių užimti pareigas Prevencijos skyriuje? Ar nebuvo geriau pasirengusių kandidatų? Deja, to jau nesužinosime, nes ponas Terminas nusprendė ir pakvietė. Konkursas vyko dėl akių? Ar jo visai nebuvo? Apskritai, ar situacijos, kuomet darbo neturintiems buvusiems ministrams kuriami nauji etatai, nieko neprimena?
Arba nuskambėjęs Vilniaus vandenų atvejis, kuomet įmonės valdybos nariai – ilgamečiai direktoriaus bičiuliai, kolegos vadovui išrašo 27 tūkstančių eurų premiją, taip pat sukelia aibę klausimų dėl galimo interesų konflikto. Ir savo esme primena ūsuotų bebrų moto – „savi saviems“.
Taip, senąją nomenklatūrą keičiantys vadybininkai išvaizda neprimena savo pirmtakų – jie be ūsų, o kostiumai gražiai prigludę. Dar jie išklausę daug modernios vadybos kursų, todėl ilgai ir įtaigiai gali kalbėti apie LEAN, kaštų – naudos analizę, efektyvumą, nepriklausomas valdybas, etc.
Tačiau mums, mokesčių mokėtojams, labiau nei išorė rūpi turinys – ar tikrai viešas interesas bus aukščiau siaurų grupinių. Nepraraskime budrumo, kad vėl negrįžtų bebrai. Neapsigaukime, jie jau be ūsų.
Robertas Undro yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
