Lietuva nėra vienintelė valstybė, patyrusi didelių netekimų Rusijos rinkoje gruodį. Metų pabaigoje Rusijos rubliui pradėjus kristi laisvu kritimu, stipriai pabrango ir dauguma į Rusiją iš užsienio importuojamų prekių. Dėl to iš esmės visos į Rusiją eksportuojančios šalys gruodį pradėjo jausti reikšmingą eksporto apimčių susitraukimą.
Tačiau šiais metais problemų eksportuotojams kels ne tik nuvertėjęs rublis, bet ir gilią recesiją patirsianti realioji Rusijos ekonomika. Dėl aukštos palūkanų normos šalyje, siekiančios 15 proc. bei 30-50 proc. pabrangusių importuojamų prekių, Rusijoje stoja vartojimas ir investicijos – 2015 m. prognozuojamas 5,5 proc. vartojimo ir 12 proc. investicijų susitraukimas. Rusijos ekonomika šiais metais, tikėtina, trauksis 8 proc., kitais metais – dar beveik 1 proc. Dėl to prognozuojamas ir žymus importo apimčių kritimas – 30 proc. šiais ir dar 4 proc. 2016 metais.
Importo griūtis Rusijoje neišvengiamai paveiks Lietuvą ir kitas šalis, priklausomas nuo Rusijos rinkos. Praėjusiais metais Rusija buvo pagrindinė Lietuvos eksporto rinka už ES ribų. Nepaisant Rusijos taikomų sankcijų maisto produktams, prekių ir paslaugų eksportas 2014 metais į Rusiją plėtėsi 4 proc. ir siekė 6,2 mlrd. eurų, arba 21 proc. viso Lietuvos eksporto.
Rusijos ekonomika šiais metais, tikėtina, trauksis 8 proc., kitais metais – dar beveik 1 proc. Dėl to prognozuojamas ir žymus importo apimčių kritimas – 30 proc. šiais ir dar 4 proc. 2016 metais.
Trauksis ir 2016 metais
„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuva praras maždaug 1,5 mlrd. eurų eksporto į Rusiją, t.y. prekių ir paslaugų eksportas turėtų trauktis 25 proc. 2016 metais prognozuojamas dar 3 proc. susitraukimas.
Skaudžias pasekmes pajus Lietuvos prekybininkai, reeksportuojantys investicines prekes į Rusiją, tokias kaip gamybinės mašinos ar techninė įranga. Stojančios Rusijos ekonomikos poveikį jau kurį laiką stipriai jaučia ir Lietuvos transporto bei turizmo sektoriai. Situaciją blogins ne tik lėtėjanti Rusijos ekonomika ar krentantis rublis, bet ir Rusijos taikomos sankcijos žemės ūkio ir maisto produktų importui.
Kita vertus, Lietuvą gelbės būtent tai, kad absoliuti dauguma, t.y. 88 proc., į Rusiją eksportuojamų produktų yra reeksportuojamos prekės, kurių pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai yra gerokai mažesnė nei vietinės kilmės produktų. Smūgį padės sugerti ir gerokai mažiau nei doleris rublio atžvilgiu brangęs euras bei tai, kad didžiąją dalį lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją sudaro galutinio vartojimo, o ne investicinės prekės.
Tačiau yra ir gerų naujienų. Nepaisant praradimų Rusijos rinkoje, bendros Lietuvos eksporto apimtys 2015 m. turėtų plėstis 1 proc. Eksporto pajamas didins atsigaunanti euro zonos ekonomika, taip pat naujos rinkos, kurias gana sėkmingai pavyksta užkariauti Lietuvos verslininkams, ypač po to, kai praėjusių metų rugpjūtį Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams užsidarė Rusijos rinka.
Lietuvos verslininkai, eksportuojantys į Rusiją įvežti uždraustus produktus, praėjusių metų antroje pusėje drąsiai ir sėkmingai didino pardavimus tiek euro zonos šalyse, tiek ir mažiau pažįstamose rinkose, tokiose kaip Jungtinės Valstijos, Saudo Arabija bei Pietryčių Azijos šalys.
„Danske Bank“ analitikų skaičiavimu, Lietuvos ekonomikai importo Rusijoje susitraukimas nominalia verte 2015 metais kainuos 0,5 mlrd. eurų, t.y. daugiau nei skaičiuota anksčiau.
Mažinamos prognozės
„Danske Bank“ analitikų skaičiavimu, Lietuvos ekonomikai importo Rusijoje susitraukimas nominalia verte 2015 metais kainuos 0,5 mlrd. eurų, t.y. daugiau nei skaičiuota anksčiau.
Dėl šios priežasties „Danske Bank“ mažina Lietuvos BVP augimo prognozę. Prognozuojame, kad 2015 m. Lietuvos BVP augs 2,5 proc. (anksčiau prognozuota 2,7 proc.), o 2016 metais augimo tempas turėtų atsitiesti iki 3,1 procento (nekeičiama).
Peržiūrėtos ir Latvijos bei Estijos augimo prognozės. Latvija 2015 m. turėtų augti 2,6 proc. (anksčiau prognozuota 2,9 proc.), 2016 m. – 3,1 proc. (prognozė nekeičiama). Estija 2015 m. augs 2,2 proc. (anksčiau prognozuota 2,3 proc.), 2016 m. – 2,7 proc. (nekeičiama).
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
