Nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą euro zona vis dar atsilieka nuo JAV, kurios praėjusiais metais augo 2,4 proc., atsižvelgus į besitęsusią Graikijos skolų krizę bei išliekančias struktūrines euro zonos problemas, tai yra visai neblogas rezultatas.
Vienas svarbiausių euro zonos atsigavimo veiksnių yra pagrindinio euro zonos variklio – Vokietijos – stabili ekonominė sveikata. Praėjusiais metais Vokietijos BVP augo 1,7 proc. ir tai buvo geriausias rezultatas per pastaruosius ketverius metus.
Šiais metais Vokietijos ūkio augimas jau turėtų paspartėti iki 2,3 proc. Tiesa, euro zonoje vis dar išlieka ryškūs geografiniai skirtumai. 2015 m. didžiausią augimą demonstravo Airija, augusi 6,9 proc. Daugiau nei 4 proc. augo Malta ir Liuksemburgas. Tuo tarpu lėčiausiai (mažiau nei 1 proc.) augo Italija, Austrija, Suomija ir Graikija. Lietuvos ekonomika praėjusiais metais euro zonoje buvo vidutiniokė ir augusi 1,6 proc. liko dešimtoje vietoje.
Kokios buvo pagrindinės priežastys, lėmusios euro zonos ūkio atsigavimą?
Pirma, euro zonoje vis labiau įsibėgėja namų ūkių vartojimas, prie kurio praėjusiais metais prisidėjo ir kritusi naftos kaina, atpiginusi daugumą kitų energetinių produktų ir tokiu būdu atlaisvinusi vartotojų pinigines. Iš viso praėjusiais metais vartojimas euro zonoje augo 1,7 proc. ir tai buvo geriausias rezultatas nuo 2007 m.
Antra, pamažu atsigauna ir euro zonos įmonių noras investuoti. Praėjusiais metais įmonių investicijos euro zonoje augo 2,6 proc. – tai taip pat buvo geriausias rezultatas nuo 2007 m. Džiugina ir tai, kad ilgą laiką traukęsis, pamažu didėja bankų paskolų portfelis.
Tai rodo ne tik atsistačiusią bankų, bet ir įmonių, finansinę sveikatą. Įmonių noro investuoti neatšaldė ir turbulencijos pasaulinėse finansų rinkose bei problemos Kinijos ekonomikoje. Verslo lūkesčių rodikliai rodo, kad įmonės išlaiko nuosaikų optimizmą dėl euro zonos ūkio plėtros.
Trečia, vis mažesnę neigiamą įtaką euro zonos augimui turi periferinės valstybės. Airija vėl grįžo į pirmaujančių valstybių gretas, užtikrintą ekonominį augimą rodo ketvirta pagal dydį euro zonoje Ispanijos ekonomika, praėjusiais metais augusi 3,2 proc.
Pagrindinį impulsą Ispanijos atsigavimui suteikė 2010 m. įgyvendinta ir lankstesnius darbo santykius įtvirtinusi reforma. Problemų vis dar kelia nepaklusnaus vaiko – Graikijos – elgesys, tačiau kitoms euro zonos periferinėms valstybėms atsigaunant, situacija Graikijoje vis labiau taps izoliuota, o ne sistemine euro zonos problema.
Žiūrint į priekį, euro zonos ekonomikos augimas turėtų įgauti vis didesnį pagreitį. „Danske Bank“ prognozuoja, kad euro zonos BVP 2016 m. augs 1,8 proc., o 2017 m. augimas sieks 1,9 proc.
Visa tai yra geros naujienos ir Lietuvos eksportuotojams, kadangi atsigaunanti ekonomika reiškia ir didesnį apetitą importuojamoms prekėms. Europos Komisija prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus prekių importas euro zonoje vidutiniškai augs 5,4 proc. kasmet.
Todėl būtų neprotinga neįšokti į šį įsibėgėjantį traukinį. Tuo labiau, kad euro zonos augimui atsistatant, pamažu ir vėl pradės brangti euras. O tai tik dar labiau didins euro zonos, kaip pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, patrauklumą.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
