EK ragina Lietuvą laikytis fiskalinės drausmės
Pagal Europos fiskalinės drausmės taisykles, struktūrinis biudžeto deficitas, t. y., deficitas įvertinus ekonomikos svyravimus, negali viršyti 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nuo krizinių 2008-2009 m. Lietuva tik vieną kartą, t. y., praėjusiais metais, laikėsi šio reikalavimo. Šiemet 1 proc. riba ir vėl bus peržengta. Vyriausybė žada, kad biudžeto perteklių pasieks 2019 m., tačiau žinome, kad šis pažadas kiekvienais metais yra vis pastumiamas į priekį. Iki šiol Lietuva dar nė karto neturėjo perteklinio biudžeto.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika vis tvirčiau pereina į viršutinę verslo ciklo dalį, laikytis fiskalinės drausmės ir mažinti sunkmečiu ūgtelėjusią valstybės skolą bus vis svarbiau. Tik taip sulaukusi kito galimo sunkmečio valstybė turės sukaupusi reikalingą fiskalinį buferį.
Naujas akcentas – atsiliekantis darbo našumas
Darbo našumo didinimas – naujas akcentas EK rekomendacijose. Šiuo požiūriu EK prisijungia prie Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos specialistų išsakytų patarimų.
Tai nestebina, nes darbo našumo augimas bus vienas pagrindinių iššūkių ateinančiais metais – atlyginimams per metus augant 6-7 proc. svarbu, kad nuo jų neatsiliktų ir našumas. Kitu atveju Lietuva taps vis mažiau konkurencinga, kitaip tariant – per brangi savo našumo lygiui.
Kaip nurodo EK, pagrindinė kryptis didinti našumą – gerinti žmogiškąjį kapitalą. Tai padaryti galima tik tobulinant šalies švietimo sistemą. Tam, kad Lietuva patektų tarp turtingųjų pasaulio valstybių, kad čia vystytųsi aukštosios technologijos, būtų kuriamos inovacijos, valdžia turėtų mažinti valstybės finansuojamų krepšelių skaičių ir didinti finansavimą vienam studentui. Tokiu būdu tobulėjančios aukštosios mokyklos galėtų būtų raktas į aukštesnę inovacijų kokybę.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
