„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rokas Grajauskas: Europos Komisija beda pirštu į našumo augimo problemą

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtose rekomendacijose Lietuvai akcentuojama fiskalinė drausmė ir darbo rinkoje kylantys iššūkiai. Taip pat – poreikis skatinti inovacijų ir technologijų kūrimą. Kodėl šios kryptys svarbios Lietuvos ekonomikai? Kokius darbus šiose srityse turi atlikti Lietuvos valdžia?
Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

EK ragina Lietuvą laikytis fiskalinės drausmės

Pagal Europos fiskalinės drausmės taisykles, struktūrinis biudžeto deficitas, t. y., deficitas įvertinus ekonomikos svyravimus, negali viršyti 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nuo krizinių 2008-2009 m. Lietuva tik vieną kartą, t. y., praėjusiais metais, laikėsi šio reikalavimo. Šiemet 1 proc. riba ir vėl bus peržengta. Vyriausybė žada, kad biudžeto perteklių pasieks 2019 m., tačiau žinome, kad šis pažadas kiekvienais metais yra vis pastumiamas į priekį. Iki šiol Lietuva dar nė karto neturėjo perteklinio biudžeto.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika vis tvirčiau pereina į viršutinę verslo ciklo dalį, laikytis fiskalinės drausmės ir mažinti sunkmečiu ūgtelėjusią valstybės skolą bus vis svarbiau. Tik taip sulaukusi kito galimo sunkmečio valstybė turės sukaupusi reikalingą fiskalinį buferį.

Naujas akcentas – atsiliekantis darbo našumas

Darbo našumo didinimas – naujas akcentas EK rekomendacijose. Šiuo požiūriu EK prisijungia prie Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos specialistų išsakytų patarimų.

Tai nestebina, nes darbo našumo augimas bus vienas pagrindinių iššūkių ateinančiais metais – atlyginimams per metus augant 6-7 proc. svarbu, kad nuo jų neatsiliktų ir našumas. Kitu atveju Lietuva taps vis mažiau konkurencinga, kitaip tariant – per brangi savo našumo lygiui.

Kaip nurodo EK, pagrindinė kryptis didinti našumą – gerinti žmogiškąjį kapitalą. Tai padaryti galima tik tobulinant šalies švietimo sistemą. Tam, kad Lietuva patektų tarp turtingųjų pasaulio valstybių, kad čia vystytųsi aukštosios technologijos, būtų kuriamos inovacijos, valdžia turėtų mažinti valstybės finansuojamų krepšelių skaičių ir didinti finansavimą vienam studentui. Tokiu būdu tobulėjančios aukštosios mokyklos galėtų būtų raktas į aukštesnę inovacijų kokybę.

Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų