Didžiausią įtaką metiniam infliacijos pokyčiui vasario mėnesį darė keli pagrindiniai veiksniai. Tarp jų – pastebimai padidėjusios paslaugų kainos ir į priešingą pusę judėjusios energetinių išteklių, tokių kaip šildymas ir degalai, kainos.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad paslaugų kainos vasario mėnesį ūgtelėjo 4,8 proc. Tai – spartus augimas, pirmiausia nulemtas didėjančių atlyginimų ir vartojimo. Maisto produktai vidutiniškai pabrango 0,5 proc. Greičiau kilti jų kainoms neleido tebesitęsiantis neigiamas Rusijos embargo poveikis.
Žemyn judėjo energetinių išteklių kainos. Smarkiai atpigus naftai, bezinas šiuo metu atsieina 4-5 proc. mažiau nei prieš metus. Šildymas vidutiniškai pigesnis 6 proc., tačiau atskiruose miestuose kainų pokytis yra kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos gyventojai vasario mėnesį už šildymą mokėjo 15 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
Prasidėjus sklandžiam elektros energijos importui iš Švedijos, jau matome sumažėjusias kainas didmeninėje elektros rinkoje. Kadangi elektros kainos nustatomos į priekį, vartotojai jų susitraukimo dar nejaučia. Tačiau vykstantys pokyčiai leidžia tikėtis, kad jų mokama kaina bus peržiūrėta metų viduryje.
Prognozuodami infliacijos pokyčius ateityje, turime atsižvelgti į tai, kad pamažu brangs nafta – „Danske Bank“ prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina antroje šių metų pusėje judės 45 JAV dolerių link, todėl pamažu blės neigiamas energetinių išteklių kainų poveikis. Atlyginimų augimas toliau spartės ir šiemet pasieks apie 6 proc., todėl stiprės vidaus paklausa. Visa tai lems, kad metų pabaigoje infliacijos rodiklis priartės prie 2 proc., o vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 1,2 proc.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
