Atlyginimų augimas dar spartės
2015 m. užfiksuotas atlyginimų augimo tempas buvo sparčiausias nuo ikikrizinio laikotarpio, kuomet atlyginimai didėjo net po 20 proc. kasmet.
Artimiausiu metu tokio augimo tikėtis neturėtume, o ir nereikėtų: dažniausiai toks atlyginimų augimo tempas yra viso labo besiformuojančio burbulo ženklas. Vis dėlto, nedarbui mažėjant ir tolstant nuo natūralaus nedarbo lygio, atlyginimų augimas spartės. Šiais metais atlyginimai turėtų augti 5,8 proc., o kitais metais – 6,3 proc.
Nors atlyginimai pastaruoju metu auga visoms pagrindinėms socialinėms grupėms, tai vyksta nevienodu tempu. Kelis kartus greičiau nei šalies vidurkis atlyginimai augo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose, tokiose kaip vaistų, kompiuterinių ir optinių gaminių gamyba, informacinių technologijų sektoriuje, taip pat menine, pramogine veikla užsiimantiems gyventojams, kurių atlyginimai yra tarp žemiausių.
Mažiausias, vos kelis procentus siekęs, augimas užfiksuotas švietimo srityje, energetikos sektoriuje, taip pat žemesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, tokiuose kaip odos apdirbimas, žemės ūkis, miškininkystė.
Statistinio dirbančiojo pajamos auga lėčiau
Įdomu tai, kad apatiniame kvantilyje (tarp 20 proc. mažiausiai uždirbančiųjų) atlyginimai 2015 m. vidutiniškai augo 6,3 proc., o viršutiniame kvantilyje (tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančiųjų) augimas siekė 5,7 proc.
Tarp „dosniausių“ sektorių išlieka finansų ir draudimo veikla, cheminių produktų, vaistų gamyba.
Kitaip tariant, tiek mažiausiai, tiek daugiausiai uždirbančiųjų pajamos augo greičiau nei statistinio darbuotojo, gaunančio vidutinį atlyginimą. Tendencija, kai mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimai auga greičiau nei daugiausiai uždirbančių, matoma jau ne vienerius metus. Palyginti su 2010 m., apatinio kvantilio pajamos iš viso paaugo 35 proc., tuo tarpu aukščiausio kvantilio – 22 proc.
Pagrindinė priežastis, pastaruoju metu lėmusi mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų didėjimą, buvo minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas. Tiesa, kaip ir kiekvieną kartą mažiausi atlyginimai augo lėčiau nei MMA. Taip nutinka dėl to, kad didelė dalis mažus atlyginimus mokančių darbdavių paprasčiausiai sumažina oficialų darbo krūvį, t.y., mažina etatą.
Kas kiek uždirba?
Dėl to, kad būtent tarp gyventojų, gaunančių mažiausius atlyginimus, yra itin paplitęs darbas ne visu etatu, vidutinis bruto atlyginimas apatiniame kvantilyje (tarp 20 proc. mažiausiai uždirbančiųjų) praėjusiais metais sudarė viso labo 194 eurus.
Į šį kvantilį pateko asmenys, oficialiai uždirbę iki 312 eurų. Tuo tarpu vidutinis bruto atlyginimas aukščiausiame kvantilyje (tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančiųjų) sudarė 1501 eurą. Į šį kvantilį pateko asmenys, uždirbantys daugiau kaip 948 eurus per mėnesį.
Nors atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių darbuotojų atrodo labai didelis, tačiau ne paslaptis, kad dažnai darbas ne visu etatu maskuoja dalinį atlyginimų mokėjimą vokeliuose. Dėl to realus atotrūkis tarp uždirbančių mažiausiai ir daugiausiai yra mažesnis.
Tarp „dosniausių“ sektorių išlieka finansų ir draudimo veikla, cheminių produktų, vaistų gamyba. Į lyderių gretas pastaraisiais metais išsiveržė ir spartų augimą rodantys informacinių technologijų bei kompiuterinių ir optinių gaminių gamybos (lazerių, puslaidininkių) sektoriai. Čia darbuotojai vidutiniškai uždirba iki 2 kartų daugiau nei siekia vidutinis šalies atlyginimas.
Tačiau dėl tokios situacijos stebėtis neverta – būtent šie sektoriai pastaraisiais metais demonstravo didžiausią pajamų, pelno ir našumo augimą.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas