Kinijai nusičiaudėjus, kylančios rinkos suserga
Dar visai neseniai buvo įprasta sakyti „Amerikai nusičiaudėjus, suserga visas pasaulis“. Dabar tokį posakį jau galima pritaikyti Kinijos atvejui – Kinijai nusičiaudėjus, suserga visos kylančios rinkos. Ypač tos, kurių ekonomikos yra itin tampriai susijusios su Kinija, pirmiausia – Rytų ir Pietryčių Azijos valstybės, tokios kaip Indonezija, Malaizija, Taivanas ar Singapūras.
Net ir nežymus Kinijos augimo sulėtėjimas gali turėtų skaudžių pasekmių šių ekonomikų augimui. Tai lemia ir nervingą rinkos reakcijų.
Tiesioginis kylančių rinkų kritimo poveikis Lietuvai turėtų būti labai nereikšmingas. Kinija yra viso labo 26-a svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše.
Kas bus toliau su Kinija ir kitomis kylančiomis rinkomis, priklausys ne tik nuo rinkos jėgų, bet ir nuo Kinijos valdžios atsako. Rinkos jau spėjo teigiamai sureaguoti į Kinijos liaudies banko sprendimą dar 0,25 proc. mažinti bazinę palūkanų normą iki 4,6 procento.
Tiesioginis poveikis Lietuvai – ribotas
Tiesioginis kylančių rinkų kritimo poveikis Lietuvai turėtų būti labai nereikšmingas. Kinija yra viso labo 26-a svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše, o Lietuvos eksportas į Indijos, Kinijos ir visų pietryčių Azijos šalis kartu sudėjus siekia vos 0,7 proc. viso Lietuvos eksporto.
Vis tik didesnė grėsmė būtų tuo atveju, jei tai atbaidytų Lietuvos eksportuotojus nuo apetito plėstis į šias rinkas. Nėra abejonės – sunkumai šiose rinkose yra laikini, o vidutinės ir ilgesnės trukmės perspektyvoje šios rinkos vis tiek išliks vienos iš sparčiausiai augančių pasaulyje. Kartu jose vyks didžiausias vidutinės klasės bei vartojimo prieaugis. Todėl plėtrą į šias rinkas reikėtų vertinti labiau iš strateginės perspektyvos ir jos nenustumti visiškai į šalį.
Kinijai stojant, krenta naftos kaina
Kinija yra antra šalis pasaulyje pagal naftos suvartojimą. Todėl Kinijos ekonomikos lėtėjimas šiuo metu yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio naftos kainos sminga žemyn.
Viena vertus, tai yra gera žinia naftą importuojančioms šalims, tokioms kaip Lietuva. Pinganti nafta, o kartu su ja ir degalai ne tik atlaisvina vartotojų pinigines bei taip prisideda prie spartesnio vartojimo augimo, bet ir turi teigiamą poveikį įmonių konkurencingumui.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomikoje itin svarbų vaidmenį vaidina energetiniams ištekliams imlūs transporto ir trąšų gamybos sektoriai, 10 proc. naftos kainos sumažėjimas duoda maždaug 0,4 proc. siekiantį teigiamą postūmį BVP augimui.
Su nafta pinga ir rublis
Tačiau krentanti naftos kaina neigiamai veikia Lietuvai svarbių eksporto partnerių ekonominį augimą – pirmiausia Rusijos, taip pat ir kitų NVS šalių, kurios kartu dar visai neseniai sudarė beveik trečdalį viso Lietuvos eksporto.
Naftos kainai kritus iki 43 USD už barelį, Rusijos rublis šoktelėjo iki 70 RUB už USD ribos, o Kazachstanas buvo priverstas devalvuoti savo valiutą beveik 25 proc. Akivaizdu, kad krentant šių valstybių perkamajai galiai, Lietuvos eksportuotojams į jas eksportuoti bus dar sunkiau. Tačiau tai reikėtų priimti kaip dar vieną papildomą priežastį permąstyti ilgalaikę Lietuvos eksporto plėtros strategiją.
Euro zonos ekonomikai stojantis ant kojų, eksporto galimybių į šią Lietuvai gyvybiškai svarbią rinką tik daugės. Kaip rodo pirmos šių metų pusės patirtis, eksportui į Rusiją traukiantis, šį vakuumą pilnai užpildo išaugę eksporto srautai į euro zonos ir Šiaurės Europos šalis. O persiorientuoti sugeba ne tik gamyba, bet ir tokie paslaugų sektoriai kaip transportas ir turizmas.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
