Naujausi vasario mėnesio Statistikos departamento duomenys rodo, kad kainos Lietuvoje krenta jau trečią mėnesį iš eilės. Sausio mėnesį Lietuvoje fiksuota 1,5 proc. defliacija, o vasarį defliacija dar pagilėjo iki 1,8 proc. – vos 0,2 proc. punkto mažiau nei visų laikų rekordas.
Prisidėjo ir prekybos centrų konkurencija
Pagrindinis veiksnys, tempiantis kainas žemyn, išlieka energetinių išteklių kainos. Sausio mėnesį vidutinė naftos kaina buvo vos 50 dolerių už barelį, daugiau nei dukart pigiau nei praėjusių metų sausį (tuomet nafta kainavo 107 dolerių už barelį).
Vasario mėnesį nafta jau buvo kiek brangesnė ir vidutiniškai kainavo 59 dolerius už barelį. Tiesa, vidutinės degalų kainos buvo žemesnės būtent vasarį, kadangi naftą perdirbti ir patiekti galutinį produktą vartojimui užtrunka kelias savaites.
Kita priežastis, lėmusi itin žemą infliacijos tempą Lietuvoje vasarį, buvo nuožmios kainų konkurencijos pradžia tarp pagrindinių mažmeninės prekybos centrų. Vasarį pagrindiniuose prekybos centruose krito šimtų produktų kainos, nemaža dalis iš jų – populiariausios vartojimo prekės. Jų kainos buvo rėžiamos 5-10 proc., o kai kuriais atvejais net ir daugiau.
Paslaugų kainos – kyla
Kadangi daugumos paslaugų kainų neveikia tarptautinės prekybos veiksniai, didesnės išlaidos vartojimui labiau atsispindi paslaugų, o ne prekių kainų dinamikoje.
Kita vertus, vis didesnį pagreitį Lietuvoje įgauna, paslaugų kainų augimas.
Sausio ir vasario mėnesiais metinis paslaugų kainų pokytis siekė atitinkamai 2,6 ir 3,1 proc. Pagrindinis paslaugų kainas keliantis veiksnys – augančios gyventojų pajamos. Praėjusiais metais realaus atlyginimo augimas Lietuvoje siekė 5 proc., panašiai augo ir vartojimas. Kadangi daugumos paslaugų kainų neveikia tarptautinės prekybos veiksniai, didesnės išlaidos vartojimui labiau atsispindi paslaugų, o ne prekių kainų dinamikoje. Be to, paslaugų kainoms mažesnę įtaką turi ir energetinių išteklių kainos.
„Teigiama teritorija“ – po kelių mėnesių
Vis tik reikia pastebėti, kad bendra tendencija Europoje, taip pat ir kitose Baltijos šalyse, yra kainų lygio kilimas. Euro zonoje vasario mėnesį buvo fiksuota žemesnė infliacija (-0,3 proc.) nei sausį (-0,6 proc.). Estijoje defliacija sausį siekė 1,3, vasarį – 0,8 proc. Latvijoje sausį fiksuota 0,3 proc. defliacija, o vasarį jau tik 0,1 procento.
Prognozuojame, kad dėl atsistatančių naftos kainų infliacija euro zonoje pamažu kils ir į teigiamą teritoriją turėtų pereiti jau artimiausiais mėnesiais. Vis tik vidutinė infliacija 2014 metais turėtų išlikti labai maža ir sudaryti vos kelias dešimtąsias procento.
Augančios naftos kainos bei kylanti infliacija euro zonoje neišvengiamai paveiks infliacijos tempą ir Lietuvoje. Prognozuojame, kad defliacinės tendencijos Lietuvos ekonomikoje laikysis dar bent kelis mėnesius, tačiau antroje metų pusėje infliacija turėtų iš neigiamos tapti teigiama.
Spartesnį infliacijos tempo atsigavimą prognozuojame metų pabaigoje– paskutiniais metų mėnesiais infliacijos tempas turėtų paspartėti iki 1,5 procento.
Informaciją parengė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
