Blėstantis neigiamas Rusijos efektas
Didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams. Iš viso šiais metais vietinės kilmės produktų eksportas į Rusiją smuko 55 proc., o reeksportas beveik 40 procentų.
Ir nors dar neturime rugsėjo mėnesio Lietuvos prekybos duomenų, tačiau Rusija jau paskelbė, kad jos importas rugsėjį traukėsi mažiausiai per šiuos metus. Tai nestebina, kadangi būtent rugsėjį visiškai dingo bazės efektas dėl praėjusių metų rugpjūtį Rusijos įvesto maisto embargo.
Vis sparčiau augantys atlyginimai bei besitęsiantis Lietuvos vartotojų polinkis suvartoti beveik viską, ką uždirba, reiškia ir tai, kad vartojimo augimas ir toliau tęsiasi nesustojęs.
Atitinkamą eksporto kritimo sumažėjimą pamatysime ir Lietuvos rugsėjo mėnesio eksporto statistikoje. O tai ir bus tas veiksnys, kuris šiek tiek gerino mūsų prekybos balansą trečiajame ketvirtyje.
Gerėjanti eksporto situacija matyti ir Lietuvos maisto gamybos sektoriaus rezultatuose. Palyginti su praėjusiu rugpjūčiu, šį rugpjūtį Lietuvos maisto perdirbėjai didino savo pardavimus 8 proc. ir beveik visiškai sugrįžo į 2013 metų rugpjūčio lygį. Apskritai, negali nedžiuginti tai, kad pagal apdirbamosios gamybos apimčių augimą šiemet Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių. Nepaisant problemų maisto sektoriuje iš viso gamyba šių metų sausį-rugpjūtį plėtėsi 5,9 proc., o atmetus naftos produktų gamybą – 4,7 procento.
Vartojimo pasaka tęsiasi ir toliau
Vis sparčiau augantys atlyginimai bei besitęsiantis Lietuvos vartotojų polinkis suvartoti beveik viską, ką uždirba, reiškia ir tai, kad vartojimo augimas ir toliau tęsiasi nesustojęs. Trečiasis ketvirtis pagal mažmeninės prekybos apimčių augimą buvo pats sparčiausias šiais metais – iš viso, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninė prekyba trečiąjį ketvirtį augo 6 procento.
Nėra ženklų, kad lėtėtų ir investicijos. Pirmoje šių metų pusėje bendras investicijų augimas siekė beveik 11 proc. Pagrindiniai šio augimo varikliai buvo augusios įmonių investicijos bei daugiabučių renovacijos programa, kuri savo piką pasiekė būtent šią vasarą. Iš viso pagal šią programą 2015 metais gali būti atlikta statybos darbų už 150 mln. eurų, o tai sudarys maždaug trečdalį visų statybos darbų prieaugio.
Metų pabaigoje jau visiškai išnyks drastiško paklausos susitraukimo Rusijoje poveikis Lietuvos ekonomikai. Dėl to ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio augimas turėtų paspartėti iki 2,1 proc. Tai reikštų, kad bendras ekonomikos augimas šiemet sudarytų 1,7 proc. Tačiau jau kitąmet tikimės 2,8 proc. sieksiančio augimo, o 2017 m. ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,2 procento.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas
