Eksporto rinkų atsigavimas
Reikšmingą eksporto apimčių augimą nulemia kelios priežastys. Pirmoji iš jų – ekonomikos atsigavimas, kurį galime stebėti euro zonoje ir Skandinavijos valstybėse. Kaip rodo tarpiniai duomenys, ūkio plėtra šiemet euro zonoje bus sparčiausia per pastaruosius 10 metų. Be to, pagrindinis augimą stumiantis variklis nebėra tik Vokietija, didesnį aktyvumą šiemet demonstruoja ir Italija, Ispanija, Prancūzija bei kitos šalys. Aktyvesnė vidaus paklausa šiose šalyse augina ir jų importo apimtis.
Vakarų ir Šiaurės Europos valstybės importą didina ir dar dėl vienos priežasties – tai yra besiplečiančio jų pačių eksporto. Pasaulinei prekybai augant sparčiausiai nuo 2011-ųjų, pagrindinis euro zonos ir Skandinavijos valstybių augimo variklis šiuo metu yra būtent eksportas. Šios šalys vis daugiau prekių ir paslaugų išgabena į besivystančias rinkas, tokias kaip Kinija, taip pat į nuo žaliavų priklausomas valstybes, tokias kaip Rusija, Brazilija ar Pietų Afrika. Lietuva, būdama integruota į globalias tiekimo grandines, tiesiogiai jaučia teigiamą tokių tendencijų įtaką – Vakarų ir Šiaurės valstybėms eksportuojant daugiau, daugiau į jas eksportuoja ir mūsų šalies įmonės, daugiausiai komponentų tiekėjos.
Trečioji priežastis, nulemianti gerus į užsienio rinkas besiorientuojančių Lietuvos įmonių rezultatus, – iš recesijos brendančios Rusijos ir kitų NVS valstybių rinkos. Naftos kainai pakilus ir sustiprėjus rubliui, Rusijos ekonomika auga sparčiau, o tai teigiamai veikia ir Rusijos orbitoje esančių kitų NVS valstybių ekonomikas. Tai lemia, kad eksportas iš mūsų šalies į Rusiją per šiuos metus išaugo jau maždaug trečdaliu, į Baltarusiją – penktadaliu, o į Kazachstaną – pusantro karto.
Eksportą lemia ir mūsų pačių konkurencingumas
Dar vienas svarbus veiksnys – naujai į Lietuvą ateinančios į gamybą orientuotos užsienio investicijos. Pastaruosius keletą metų pagal plynojo lauko investicijas pirmaujame ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame Vidurio ir Rytų Europos regione, o tai tiesiogiai prisideda prie mūsų eksporto plėtros. Nenutrūkstantis investicijų srautas ne tik byloja apie puikų už investicijų pritraukimą atsakingų institucijų darbą, bet ir rodo, kad Lietuvos ekonomika išlaiko konkurencingumą ir sugeba užsienio investuotojams pasiūlyti gerą sąnaudų ir našumo santykį.
Svarbu paminėti ir tai, kad šiemet dviženklį augimą demonstruoja ne tik prekių, bet ir paslaugų eksportas. Čia bene svarbiausią vaidmenį vaidina transporto sektorius, puikiai išnaudojantis atsigaunančią paklausą tiek Vakarų, tiek ir Rytų rinkose. Teigiamus eksporto rezultatus taip pat rodo ir informacinių technologijų, įvairių verslo paslaugų, statybų įmonės.
Atsistatantis verslo ciklas pagrindinėse rinkose Lietuvos eksportą teigiamai veiks ir ateinančiais metais. Tačiau išoriniam Lietuvos konkurencingumui vis didesnę grėsmę kels pastaruoju metu į neigiamą pusę besikeitęs našumo ir darbo sąnaudų santykis. Norint suvaldyti šią riziką turėtume daugiau dėmesio skirti našumą didinančioms investicijoms. Ateinančių kelių metų perspektyvoje Lietuvos ekonomiką pasieks didžioji dalis dabartinėje ES finansinėje perspektyvoje numatytos struktūrinės paramos – iš viso 6,7 mlrd. eurų. Lietuvai tai yra didžiuliai pinigai, kurie, tinkamai investuoti, o ne tik „įsisavinti“, galėtų kilstelėti šalies verslą į naują technologinį lygį ir sudaryti sąlygas tolesnei eksporto plėtrai net ir prie gerokai aukštesnių atlyginimų.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.