Lūkesčiai geryn – darbo vietų daugyn
Naujausiais duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje gegužę sumažėjo iki 7,3 proc. Tokį ryškų šio rodiklio sumažėjimą nulėmė įsibėgėjantis šalies ekonomikos augimas, nuosekliai gerėjantys įmonių lūkesčiai, skatinantys jas kurti naujas darbo vietas. Pirmąjį šių metų ketvirtį pokrizinį rekordą pasiekė ir laisvų darbo vietų skaičius – jų buvo registruota 20 tūkst.
Darbo vietų skaičių ypač aktyviai didina gamybos, meno ir pramogų, informacinių technologijų srityse dirbančios įmonės. Darbuotojų skaičiaus augimui gamybos sektoriuje didelės įtakos turėjo atsigaunantis eksportas. Taip pat – ateinančios užsienio investicijos ir esamų pajėgumų plėtra. Tuo metu meno ir pramogų srityje veikiančias įmones samdyti darbuotojus skatina augantis vidaus vartojimas.
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas bendras bedarbių skaičius išliko gana aukštas – 117 tūkst. Kaimiškose vietovėse nedarbo lygis išlieka maždaug dvigubai didesnis nei miestuose. Prognozuojame, kad šiemet nedarbo lygis Lietuvoje vidutiniškai sieks 7,4 proc., o kitąmet nukris žemiau 7 proc. ribos.
Atlyginimų augimas spurtuoja
Nepaisant didelio bedarbių skaičiaus, naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms tampa vis sudėtingiau rasti reikalingų darbuotojų. Ši priežastis stumia aukštyn atlyginimus – pirmąjį šių metų ketvirtį jie augo vidutiniškai 9,3 proc. ir pasiekė naują pokrizinį rekordą. Įtakos atlyginimų augimui turi ir euro įvedimas. Pirma, darbuotojai gali lengviau palyginti savo uždarbį su užsienio kolegų algomis. Antra, esant mažesnei skaitinei išraiškai suveikęs psichologinis efektas nulemia, kad derėtis dėl didesnio atlyginimo eurais gali būti lengviau.
Auganti ekonomika ir situacija darbo rinkoje toliau didins spaudimą atlyginimų augimui. Jeigu pernai vidutinis darbo užmokestis augo ir dėl minimalios algos padidėjimo, tai šiemet jis kyla ne dėl valdžios administracinių priemonių, o būtent dėl darbo rinkoje susiklosčiusios situacijos.
Jeigu nebus užfiksuota didelių ekonominių sukrėtimų, prognozuojame, kad atlyginimų augimas šiemet spartės iki 8,5 proc., o kitąmet iki 9,3 proc. Tai reiškia, kad pagal vidutinį atlyginimą netrukus pavysime kaimynus latvius, tačiau teks luktelėti, kol priartėsime prie estų. Metų pabaigoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje turėtų perkopti 700 eurų ribą, Latvijoje jis bus iki 10 eurų mažesnis, tuo tarpu Estijoje turėtų pasiekti 1000 eurų.
Būtina pritaikyti įgūdžius ir transportą
Įmones lengviau darbinti darbuotojus turėtų paskatinti ir nuo liepos 1 d. įsigaliojęs lankstesnis Darbo kodeksas. Dar labiau sumažinti nedarbo lygį gali padėti bent keletas priemonių. Kadangi ekonominis aktyvumas didesnis miestuose, o bedarbių skaičius gausesnis kaimiškose vietovėse, vienas iš galimų sprendimų – jų mobilumo didinimas. Geriau organizuojant transportą, jie galėtų keliauti dirbti į kitus rajonus.
Įgūdžių neatitikimas nulemia tai, kad darbo vietų negali užpildyti esami bedarbiai. Pavyzdžiui, profesinėse mokyklose būsimų grožio paslaugų specialistų ruošiama kur kas daugiau nei inžinerinių specialybių atstovų. Tai reiškia, kad šiose švietimo įstaigose ruošiamas specialybes būtina geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių. Taip pat – ieškoti perkvalifikavimo galimybių. Šiuo metu Lietuva yra viena iš mažiausiai lėšų aktyvioms darbo rinkos priemonėms, tokioms kaip perkvalifikavimas, skiriančių valstybių
Užpildyti laisvas darbo vietas taip pat padėtų specialistų imigracija iš kitų šalių. Dėl komplikuotų ir ilgai užtrunkančių biurokratinių procedūrų, Lietuva išlieka viena iš mažiausiai užsieniečių samdančių valstybių.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
