Mokinių ugdymas – ne tik pamokų vedimas. Ugdymo procesas apima veiklas ne tik klasėse. Kalbame apie visuminį mokinio ugdymą, mokyklos socialinį kontekstą. Svarbu, kad mokytojas ugdymo tikslais gali su mokiniais lankytis muziejuose, teatruose, sportinėse varžybose ir šios veiklos yra apmokamos.
Esame galbūt iš tų 5 proc. Lietuvos mokyklų, kurios yra didžiausios. Mūsų gimnazijoje, skaičiuojant kartu su vidurinio ugdymo skyriumi, šiais mokslo metais mokosi 1120 mokinių, dirba 92 mokytojai. Įvedus etatinį darbo užmokesčio modelį, atlyginimas, preliminariais mūsų skaičiavimais, mokytojams neturėtų mažėti. Tačiau, mokytojams, kurie turi mažiau kontaktinių pamokų negu praėjusiais mokslo metais arba atvirkščiai – didesnį, darbo užmokestis keisis. Dėl situacijos aiškumo, siekiant galutinių susitarimų su mokytojais dar reikia sulaukti oficialių etatų ir lėšų dydžių iš ŠVIS duomenų bazės.
Etatinis modelis leis labiau stengtis dėl mokinio brandos
Ruošdamiesi etatinio darbo apmokėjimo įvedimui gimnazijoje, susitarėme dėl žingsnių: etato formavimo principų, pasiruošimo pamokoms skiriamų valandų, nekontaktinių valandų skyrimo svarbioms gimnazijoms veikloms įgyvendinti, ugdymo plano nuostatoms bei bendruomenės poreikiams patenkinti.
Pasirengimą šio įstatymo įgyvendinimui galima suskirstyti į dvi dalis – teisinę (kai per tam tikrą terminą mokytojai turėjo būti supažindinami su modeliu, jiems įteikti pranešimai) ir etatų paskirstymą mokykloje. Pirmai daliai atlikti laiko nebuvo, reikėjo tą padaryti per porą dienų, kai mokytojai grįžo po atostogų, tačiau pranešimai apie pasikeisiančias darbo sąlygas įteikti, sutikimai dirbti pakeistomis sąlygomis pasirašyti, gimnazijos darbo tvarkos taisyklės ir darbo apmokėjimo sistema pakeisti, etatai suformuoti. Šiame procese didžiausias krūvis teko gimnazijos administracijai. Teko ne tik tartis dėl etato sandaros, bet ir vis aiškinti ir aiškinti mūsų susitarimus bei principus, sutariant pildyti etato sandaros lapus, koreguoti juos. Pamokų ir nekontaktinių valandų dalybos didelių sunkumų nesukėlė, kadangi mokytojai jau baigiantis mokslo metams buvo pasidalinę krūvius metodinėse grupėse. Turėjome pasiūlyti konkrečius darbus bendruomeninei veiklai, kai kurias veiklas siūlė ir patys mokytojai. Iki galutinio susitarimo trūksta tik duomenų, kiek mūsų gimnazija turi etatų ir kiek skirta pinigų. Turime savo planą, susitarimus, kurių laikomės. Žinoma, kyla ir klausimų, į kuriuos stengiamės atsakyti. Pvz., yra mokytojų, kurie pasidomi, kaip valandos skirstomos kitose mokyklose, pasiteirauja, kodėl pas mus kitaip.
Neramu dėl vieno dalyko. Socialiniuose tinkluose aptinku informaciją, kad kai kuriose mokyklose formuojami mokytojų darbo grafikai, nurodantys mokytojui visą darbo laiką (36 val./sav.) dirbti mokyklose. Mes stengiamės būti nuoseklūs ir be reikalo nejaudinti mokytojų. Manau, kad vienintelis dalykas, kuris leistų mokytojui pasijusti dar saugiau, kad įvedus etatinį, atlyginimas nemažėtų, o geriausia, kad jis didėtų.
Nevedu paralelės, kad įvedus etatinį modelį pagerės ugdymo kokybė. Bet tai leis aiškiau išdėstyti veiklas gimnazijoje, pasidalinti įsipareigojimais ir labiau stengtis dėl mokinio ūgties, jo brandos.
Rolandas Kučiauskas yra Kauno rajono Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius, Bendrosios ugdymo tarybos, kurią ūkiškai ir techniškai aptarnauja Švietimo ir mokslo ministerija, narys.
