Taip yra todėl, kad kiek daugiau nei du litrai bambalinio alaus prilygsta puslitriui degtinės, bet kainuoja perpus pigiau.
Bambalį stipraus prasčiausios kokybės alaus parduotuvėje galima įsigyti už maždaug 70 centų. Nors tokiame aluje gali būti net 7,5% alkoholio! Vadinasi, išgėręs litrą tokio gėrimo, gauni 75 gramus šimtaprocentinio alkoholio dozę. Kitaip sakant, stiklinę degtinės, nuo kurios apsineši kaip reikiant.
Akcizas – mažiausias Europoje
Kodėl tiek daug alkoholio turintis alus kainuoja tiek mažai? Nes šis gėrimas apmokestinamas kaip alus. O alus Lietuvoje – išskirtinis gėrimas, jam taikomi vieni mažiausių akcizų visoje Europos Sąjungoje (ES).
Šiuo metu galiojantis akcizas alui Lietuvoje yra 3,36 ct už 1 % alkoholio litre gėrimo. Šis tarifas vos perkopia ES minimumą (1,87 ct) ir yra daugiau nei perpus mažesnis už ES vidurkį – 7,79 ct.
Nuo didžiausius akcizų tarifus alui taikančios Suomijos lietuviškasis akcizas atsilieka bent 10 kartų, arba visus 1000 %.
Valstybė, didindama akcizą alui, gali daryti didžiausią įtaką alkoholinių gėrimų rinkai, nes alus – populiariausias alkoholinis gėrimas šalyje.
Ypač didelis atotrūkis
Lietuva Europoje išsiskiria dar ir tuo, kad alaus ir kitų alkoholinių gėrimų apmokestinimas labai smarkiai skiriasi. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio tarifo Lietuvoje yra 4 kartai. Tai viena didžiausių disproporcijų visoje Europoje, jei neskaičiuotume šalių, taikančių nulinį tarifą. ES vidurkis siekia 2,3 karto.
Būtent todėl akcizas alui praėjusiais ir šiais metais keliamas sparčiau nei stipriesiems gėrimams. Tokia tendencija, pagal ankstesnės valdžios patvirtintą ilgalaikį planą, ir turėjo išlikti.
Valstybė, didindama akcizą alui, gali daryti didžiausią įtaką alkoholinių gėrimų rinkai, nes alus – populiariausias alkoholinis gėrimas šalyje. Alaus Lietuvoje išgeriama 10 kartų daugiau nei stipriųjų gėrimų bei 24 kartus daugiau nei vyno.
Neproporcingai mažai pajamų
Tuo tarpu valstybės biudžetas akcizų iš alaus surenka itin mažai – vos 20 proc. Kitaip sakant, iš 260 milijonų eurų, kiek valstybė per metus gauna pajamų iš alkoholio akcizų, alaus gamintojai atseikėja vos 52 milijonus. Tuo tarpu už stipriuosius gėrimus surenkama daugiau nei 175 mln. eurų.
Nemaža dalis ES šalių tiek iš alaus, tiek iš stipriųjų gėrimų surenka panašiai pajamų arba bent atotrūkis nėra toks didelis. O pavyzdžiui, Suomija trečdaliu daugiau pajamų surenka būtent iš alaus akcizo. Ir net alkoholinis turizmas į Estiją tam nepadaro reikšmingesnės įtakos.
Perpus pigesnis nei degtinė
Dėl visų šių objektyvių priežasčių valdantieji mato daug erdvės didinti akcizą alui. Būtų keista, jei viskam brangstant akcizų tarifai nebūtų keliami.
Galima pritarti, kad situacija yra nenormali, kai maždaug pustrečio bambalio alaus kainuoja vidutiniškai perpus pigiau nei pusė litro degtinės, nors gryno alkoholio kiekis ten lygiai toks pat. Ir kokia tuomet tokio alaus gamybos savikaina, jei litrinis bambalis parduotuvėje su visais mokesčiais ir prekybininkų antkainiais gali kainuoti vos 70 centų?
Tad klausimas paprastas: ką gina tie, kurie taip garsiai rėkia apie „nacionalinę nelaimę“ – vos keliais centais pabrangsiantį alų? Saviečių vaikžudį? Kražių skerdiką? O jis, pasak su žurnalistais atvirai kalbėjusių miestelio pardavėjų, „dažnai užsukdavo nusipirkti pigaus alaus“.
Romas Apulskis yra Legalaus verslo aljanso prezidentas
