Natūralu, kad apie jas kalbame garsiai ir daug. Bet ar tikrai vežėjų interesams atstovaujantys, turėtų apie jas kalbėti grąsindami ir gąsdindami, o ne siekdami konstruktyvaus dialogo, telkdami partnerius ir patys laikydamiesi solidžios pozicijos?
Visuomenės akyse šiandien vežėjai matomi kaip verslas, kurį vienijančios asociacijos nariai santykius aiškinasi teismuose ir nešvariais būdais kovoja dėl įtakos. Tokioje informacinėje terpėje, kurioje šiandien vyksta vieša diskusija, vežėjai nušviečiami kaip neskaidrus, nuo mokesčių išsisukti besistengiantis verslas, išnaudojantis darbuotojus, ar net fiziškai su jais besidorojantis.
Asmeninės kovos dėl įtakos ir tarpusavio nesutarimai vežėjus vienijančioje asociacijoje nukreipė dėmesį, o tikriausiai ir realias pastangas, nuo politinio darbo kuomet reikėjo užkirsti kelią Mobilumo paketo svarstymui – nesugėbėjome laiku susiimti ir sutelkti savo atstovų Europos parlamente. Asociacija, turinti kurtis realią vertę savo nariams šiandien nematoma nei kaip solidus ir gerbiamas socialinis partneris, nei kaip atstovaujamo verslo interesų gynėja.
Vežėjai šiandien gąsdina visuomenę, kad iškels verslą į užsienį. Žinoma, tokiu atveju šalis netektų didelės dalies mūsų verslo sukuriamo BVP, daugybė paslaugų tiekėjų (telekomunikacijų, draudimo, serviso) netektų užsakovų. Galiausiai įmonėms užsienyje tikrai paprasčiau būtų įdarbinti ne lietuvius, o tų šalių, kuriose veikia verslas, piliečius.
Įmonėms užsienyje tikrai paprasčiau būtų įdarbinti ne lietuvius, o tų šalių, kuriose veikia verslas, piliečius.
Šiuo metu ir taip didelė dalis mūsų verslo yra užsienyje. Nemaža dalis Lietuvos transporto įmonių darbuotojų yra užsienio piliečiai, daugelis turi atstovybes kitose šalyse, galiausiai didžioji dalis mūsų vairuotojų nuvažiuojamų kilometrų yra nuvažiuojami užsienio keliais.
Tačiau tas verslas, kuris sudaro sektoriaus stuburą, yra sukurtas ir valdomas iš Lietuvos. Tas verslas nori ir gali plėstis į užsienį, o ne bėgti į jį. Lietuvoje nori gyventi ir vaikus auginti jo vadovai, turėti darbą nori lietuviai vairuotojai. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad lietuviai vairuotojai grįžta dirbti į Lietuvos transporto įmones. Jie nori užsidirbti ir kurti ateitį būdami darbuotojais savo šalyje.
Šiandien vežėjų interesus atstovaujanti asociacija turi galvoti apie tai, kaip sutelkti kuo rimtesnes tarptautines pajėgas Mobilumo paketo tolesniam svarstymui trialoguose – ten dar yra realus šansas pakovoti už mažųjų ES narių interesus. Bet tam reikia imtis rimto ir sudėtingo politinio darbo, atsisukti į tarptautinius partnerius, telkti, o ne skaldyti bendruomenę. Reikia stoti petys į petį su visais mūsų šalies politikais ir siekti kuo platesnio jų palaikymo, o ne gąsdinti pabėgimu į užsienį.
Verslas nori ir gali plėstis į užsienį, o ne bėgti į jį.
Reikia realiai galvoti apie vežėjų verslo kaštų sumažinimą. Didelė dalis jų yra draudimo sąnaudos. Vežėjų draudimo bendrovės likimas kol kas vis dar neaiškus. Jau vien žinia apie jos steigimą sukūrė pokyčius rinkoje, privertė sukrusti konkurentus. Bet tam, kad bendrovės steigimo procesas pajudėtų ir įsibegėtų, reikia tvirtos valios, besąlygiško skaidrumo ir geros vadybos. Tai būtų reali vertė ir pagalba vežėjų verslui, kurią gali ir turi kurti juos vienijanti asociacija.
Visas verslas šiandien turi išgyventi nuolatinės kaitos sąlygomis. Nepalankių vėjų kasdien bus vis daugiau, netikrumas ir chaosas taps kasdienybe, o konkurencija tik aštrės. Vežėjų verslas turi visas galimybes augti tokioje aplinkoje. Naivu būtų tikėtis, kad senaisiais metodais išliksime besikeičiančioje rinkoje. Šiandieninis pasaulis reikalauja visiško skaidrumo, greito veikimo ir bendradarbiavimo. Tikiu, kad Lietuvos vežėjai besivadovaudami tokiomis taisyklėmis, gali sėkmingai veikti ir laimėti pasaulinėje rinkoje.
Romas Austinskas - Vežėjas, įmonės „Autopaslauga“ vadovas
