Visos diskusijos neatpasakosiu – ji buvo labai gyva, netgi audringa. Turiu pripažinti, kad tokiai nebuvau tinkamai pasiruošęs. Maniau, kad teks nuolat raginti ir provokuoti pašnekovus, tačiau aistrų ir taip pakako… Susitikimo ištraukas galite pamatyti klipe, o aš čia pabandysiu apibendrinti esmines diskusijos mintis.
„Griežta“ pozicija (Audrius Bačiulis, pora dalyvių salėje):
Čigonų taboras Kirtimuose yra tikra problema. Tai nusikaltėlių lindynė, kurioje 94 proc. žmonių yra teisti. Pastatai joje stovi ar užimti savavališkai, be leidimo.
Švelnūs integraciniai sprendimai naudos nedavė, taip tik švaistomi (ironiškai tariant „įsisavinami“) pinigai. Sprendimas – aptverti zoną, kad į ją nepatektų ieškantys narkotikų, patruliuoti, stebėti, spausti gyvenvietės žmones moraliai. „Kieta ranka“ padės ten, kur nepadeda nuolaidžiavimas.
Prancūzija, griežtai elgdamasi su svetimšaliais romais buvo teisi, o EK pozicija – nepagrįstai „liberali“, verksminga ten, kur reikia griežtumo.
Ne visi čigonai yra nusikaltėliai, bet tie, kurie yra, turi sulaukti ryžtingų valstybės veiksmų. Problema yra ne tautinė mažuma, o tie jos atstovai, kurie pažeidžia įstatymus ir viešąją tvarką.
Kirtimuose policija yra bejėgė, nes nusikaltusius dangsto visa bendruomenė. Taigi visi kalti ir visi turi atsakyti. Jei už lietuvių nusikaltimus Anglijoje būtų nuspręsta deportuoti visus JK gyvenančius lietuvius, tai būtų pagrįsta.
„Palaipsnė“ pozicija (Audrius Lelkaitis, romų integracijos organizacijų atstovai salėje):
Kalbėdami apie romus mes neatskiriame atskirų žmonių veiksmų ir padarytų nusikaltimų nuo visos tautos. Kalbėdami apie romą kaip kaimyną, vengiame romo, o ne nusikaltėlio. Į darbą nepriimame romo, o ne nusikaltėlio. Vaikų neleidžiame į vieną klasę su romų vaikais, o ne nusikaltėliais.
Pavertę Kirtimus lageriu problemos neišspręsime, kaip problemos neišsprendė anksčiau čigonams, žydams ar lietuviams kurti lageriai. Turime skirti, kada mes bijome nusikaltimų ir kada bijome „kitokių“.
Romų problema atsirado ne per dieną, ne per dieną ir išsispręs. Tam reikės ne tik bausmių nusikaltėliams. Tam reikės kitos kultūros suvokimo, glaudaus kontakto ir daug kantraus darbo. Reikės įveikti stereotipus, kalbėtis ir rodyti gerą valią net tada, kai ji neduoda momentinio rezultato. Paprasto šios problemos sprendimo nėra – kas tokį žada, veikiausiai nė nebando gilintis…
Prancūzija pamynė ne tik romų kaip tautos, o žmogaus ir Europos piliečio teises. Jei eisime šiuo keliu, anksčiau ar vėliau baigsime, ten, kur jau buvome 1935–1945 metais…
Ant svarstyklių lėkštės. Diskusijos metu išdalinome lapelius, kuriuose prašėme balsuoti: „gali būti romas mano kaimynu ar ne“. Rezultatas tikriausiai atspindėjo susirinkusios publikos nuotaiką renginio metu: „gali“ – 33 balsai, „negali“ – 2 balsai. Bet tai viena auditorija. Čia, Euroblogo debatuose, galima sekti kitos, interneto bendruomenės nuomones. Klausimas ne tas pats, tačiau susijęs. 70% (spalio 22 d. vakare) teigia pritarią Prancūzijos veiksmams prieš romus ir nemaną, kad ji pažeidė žmogaus teises. Tokį rezultatą turime nepaisant Prancūzijos pažado pakeisti savo įstatymus taip, kad būtų užtikrinta ES piliečių judėjimo teisė. Prancūzija taiso įstatymą, Europos Komisija nebeturi pretenzijų, bet įdomu, kad mes verdiktą priėmėme kitokį…
Jūsų balsas? Kadangi buvau „Euroblogo GYVAI“ moderatorius, tai ne mano reikalas lenkti prie kurios nors pozicijos. Diskusijos metu teko suremti pečius su nuosaikiosios pozicijos gynėjais, nes kita pozicija buvo garsesnė ir kategoriškesnė. Būtų įdomu paskaityti jūsų mintis ir pastabas, tiek apie pačią problemą, tiek ir apie gyvų diskusijų iniciatyvą.
Esame numatę dar bent du susitikimus iki šių metų galo. Temas, datas ir susitikimo vietą sužinosite čia. Siūlyčiau tų progų nepraleisti. Nežinau, ar kiti „Euroblogai GYVAI“ bus tokie GYVI (na, ne tas žodis…) kaip pirmasis, bet spėju, kad diskusijos bus dinamiškos ir intensyvios. Ateikite ir atsineškite savo balsą.
Daugiau informacijos rasite: www.euroblogas.lt/
