Tačiau deklaruojami prioritetai pasirodė paviršutiniški ir, išskyrus vieną kitą, iš viso ne prioritetai. Menkai ar iš viso neturintys nieko bendro su geresnės visuomenės sveikatos siekiais. Vieni sureikšmina ir visų bėdų atpirkimo ožiu daro E.sveikatą, kiti siūlo visuomenės sveikatą pagerinti kuriant geresnes medikų ar rezidentų darbo sąlygas. Dar kitų didesnę pusę prioritetų sąrašo užima psichikos ir reprodukcijos problemos.
Jie absoliučiai neatspindi svarbiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų, kurios puikiai matomos vien tik pasižiūrėjus į rodiklius. Vadinasi bus siūlomas sistemos gydymas net nenustačius diagnozės. Net ir ne itin priekabų sveikatos politiką turėtų gluminti šių skyrių rengėjų diletantiškumas. Neaiškių prioritetų mišrainė labai primena tą kalambūrą, kur aklieji bando apibūdinti dramblį. Stovintis prie straublio vienaip dramblį įsivaizduoja, o čiupinėjančiam uodegą ar kitą jo dalį svarbesni atrodo kiti dalykai.
Prisipažinsiu, nekantraudamas laukiau sutarties. Rūpėjo įsitikinti kaip seksis į bendrą dokumentą sudėti kai kurias diametraliai priešingas nuostatas. Pavyzdžiui dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo redukavimo. Jeigu liberalai pasiruošę tai daryti nesvyruodami, tai konservatoriai, bijodami prarasti savo pagrindinį rinkėją, dangstosi įmantriomis ir miglotomis pažadų formuluotėmis –„įstaigų tinklas atlieps žmonių poreikius“. Ką tai reiškia? Tai stacionarinę pagalbą konsoliduosime ar ne?
Neaiškių prioritetų mišrainė labai primena tą kalambūrą, kur aklieji bando apibūdinti dramblį. Stovintis prie straublio vienaip dramblį įsivaizduoja, o čiupinėjančiam uodegą ar kitą jo dalį svarbesni atrodo kiti dalykai.
Raminimas, pro petį žvalgantis į savo rinkėją, kad bus vykdoma rajoninių ligoninių transformacija į slaugos ir palaikomojo gydymo ir socialines įstaigas ar į dienos chirurgijos stacionarus labai abejotinas ir apgaulingas. Nepaisant visuomenės senėjimo pasaulyje žengiama ne tiek institucionalizavimo kiek ambulatorinės (namuose) pagalbos vystymo keliu. Na, prisipažinkime – praktiškai jos pas mus nėra. Dienos chirurgijos, pradėjus šeimos gydytojams dirbti pagal pilną medicininę normą, sumažės ir pasirodys, kad turi labiau šlietis prie specializuotų centrų ar daugiaprofilinių ligoninių, o ne prie ištuštėjusių miestelių ligoninių.
Taip pat reikėtų visuomenei paaiškinti, kad koalicinės sutarties vieninteliame sveikatai skirtame prioritete ,,sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimas“ irgi užkoduotas tam tikras oksimoronas. Aukštesnė paslaugų kokybė ir, pridėkime dar saugumą, siejama su ligoninių stambinimu. Vadinasi, siekdami kokybės, stacionarinių paslaugų prieinamumą pagal geografinį parametrą neišvengiamai bloginsime.
Žinoma tai lengva paaiškinti raštingai sveikatos požiūriu visuomenei, tačiau nežinau kaip tai savo rinkėjui padarys partija kelis dešimtmečius ir ypač per paskutinę kadenciją stabdžiusi tokius procesus. Abi liberalios patijos deklaruoja, kad būtina suvienodinti sveikatos priežiūros įstaigų veikimo sąlygas nepriklausomai nuo jų steigėjo. Tai reikėjo padaryti mažiausiai prieš 20 metų.
Vadinasi, siekdami kokybės, stacionarinių paslaugų prieinamumą pagal geografinį parametrą neišvengiamai bloginsime.
Deja, konservatoriai dažniausiai irgi buvo didžiausi priešininkai. Įdomu, kaip seksis sutvarkyti mažų ligoninių steigėjo klausimą ir užnorinti šių ligoninių medikus reformuotis. Liberalai, kurių rinkėjui tokie dalykai nerūpi, savo motyvų nedangsto. Tiesiog ciniškai sako: uždarytos ligoninės – sutaupytos lėšos ir didesni medikų atlyginimai. Jie matyt primityviai mano, kad vien finansavimo padidinimas gali išspręsti visas sveikatos priežiūros sektoriaus problemas.
Tačiau ne tai kelia didžiausią nerimą. Jeigu pastebėjote, koalicija kalba tik apie sveikatos priežiūros sektorių. T. y. apie tai ką neseniai visi vadinome medicina. Kalba padrikai, ne apie svarbiausias problemas. Ir visų trijų partijų dokumantuose nei vieno žodžio apie visuomenės sveikatą.
Tai, ką liberalai paniekinamai vadina ,,draudimų politika“ yra mokslo įrodymais ir įvairių šalių gerąja praktika pagrįsta labai svarbi valstybės klestėjimo prielaida.
Akivaizdžiai šios partijos neturi šiuolaikinės sveikatos sampratos, kuri jau beveik du dešimtmečiai skelbiama PSO lozungu ,,Sveikata visose politikose“. Tai reiškia supratimą, kad didžiuma mūsų sveikatos ir nesveikatos priežasčių glūdi ne medicinos sektoriuje, bet kitų šalies ūkio sektorių veiklose. Šitai supratusi I.Šimonytė, ėmė primygtinai siūlyti Covid-19 pandemijos krizės valdymą perduoti į premjero galios lygį. Tai nėra vien tik sampratos reikalas. Tai visų pirma tikslo pasiekimo būtina prielaida.
Beje, vieninteliai valstiečiai-žalieji tokiu rakursu dar 2016 m savo programoje siūlė žiūrėti į sveikatos tikslų siekį. Gaila, bet toks šios koalicijos matymo, o gal mąstymo siaurumas neleis pasiekti ir geresnio vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklio, kurį, kaip pagrindinį sėkmės matavimo kriterijų, nurodė beveik visos rinkimuose dalyvavusios partijos. Tačiau nepavyks to rodiklio pagerinti vien stiprinant kritinių ligų prevenciją ir ankstinant diagnostiką, nors ir labai pritariu tokiems ketinimams.
Akivaizdžiai šios partijos neturi šiuolaikinės sveikatos sampratos, kuri jau beveik du dešimtmečiai skelbiama PSO lozungu ,,Sveikata visose politikose“.
Turime ir puikios patirties. Likus porai metų iki 1998-2010 m. Nacionalinės sveikatos programos užbaigimo, šis atsiliekantis rodiklis tiesiog stebuklingai šoktelėjo ir pasiekė planuotą 73 m. ribą. Panašų triuką, tik žymiai įspūdingesnį, vėliau pakartojo Rusija. Per ketverius metus jų vyrų gyvenimo trukmę sugebėjo pagerinti net 10 metų! Abiejose šalyse tai buvo pasiekta tik sugriežtinus alkoholio vartojimo kontrolę. Tai, ką liberalai paniekinamai vadina ,,draudimų politika“ yra mokslo įrodymais ir įvairių šalių gerąja praktika pagrįsta labai svarbi valstybės klestėjimo prielaida.
Tačiau yra pagrįstos baimės, kad laikinai V skyriuje, savotiškame Trojos arklyje, paslėpti ketinimai ,,atleisti varžtus“ iki 13 laipsnių alkoholinių gėrimų vartojimui renginiuose bus tik pirmasis žingsnis. Tokių egzaminų neišlaiko daugelis politikų. 2011 m. Kalėdų išvakarėse prieš alkoholio verslą ir jį aptarnaujančią mass media suklupo ir Prezidentė. Ant jų kabliuko yra pakibusių net mokslininkų, ką jau ten kalbėti apie popso pasaulį ar kokį liberalą. Tame skyriuje yra ir daugiau sveikam protui prieštaringų dalykų. Todėl jo turinio įgyvendinimas turėtų kelti žymiai didesnį siaubą, kaip pasakė vienas drąsus profesorius, negu D.Kepenio utopiniai svaičiojimai. Jie neabejotinai turėtų neigiamų pasekmių ne tik sveikatai, bet ir visai valstybės raidai.
Belieka viltis, kad koalicijos sveikatos programa bus naudinga tik visuomenės sveikatos studentams, kaip pavyzdys, jog negalima į visuomenės sveikatą žiūrėti nerimtai.
Romualdas Žekas yra buvęs Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas.
