Čia reikėtų specialaus tyrimo, kurį atliktų psichoterapeutai ir apibendrintų sociologai. Kas daroma su mokytojais, kaip jie šiandien jaučiasi? Kokią žalą mokytojų sveikatai ir motyvacijai dirbti atnešė etatinio mokytojo darbo apmokėjimo modelis?
Dabar jau galime kalbėti ir apie pasekmes. Nuo rugsėjo pradžios mokytojas negali vykdyti ugdymo proceso, kenčia mokinys, bet, regis Švietimo ir mokslo ministerijoje niekam tai nesvarbu. Dar yra Lietuvoje mokyklų (šiandien lapkričio 13-a), kuriose nauja darbo sutartis nepasirašyta, darbai neišvardinti. Ir mokytojas nežino, kiek uždirbs. Ką dirbs kaip papildomus darbus. Ir ar iš viso dirbs.
Leiskite mums pagaliau dirbti! Mokytojai visuomenėje dar labiau sumenkinti, neva jie prašys dabar pinigų už „kiekvieną krustelėjimą“, bet noriu garsiai paklausti – kas gi vadinama tuo „krustelėjimu“?
Ar renginiai, kuriems ruošiamės keletą mėnesių, ar parodos, kur darbai yra ilgo kūrybinio proceso dalis, ar konkursai, kuriems taip pat ruošiame mokinius ne vieną mėnesį?
O gal savianalizės, modulinės programos, egzaminų klausimai, egzaminų vertinimas, metodiniai pasitarimai, posėdžiai, ataskaitos, tęstinio mokymo programos, darbas su tėvais, darbas su klase, projektai, patyčių ir smurto prevencijos, darbas su bendruomene ir partneriais, edukacinės pamokos, ekskursijos, olimpiados, kengūros, darbų taisymas, konferencijos ir jų organizavimas, mokyklos interjero ir eksterjero puošimas, konsultacijos gabiems ir turintiems sunkumų, moksleivių lankymas bendrabutyje ir pamokos namie jiems susirgus, profesinis informavimas ir švietimas, darbo tarybos ir vertinimo komisijos, mentorystė ir pagalba naujiems mokytojams, kompetencijų tobulinimo programos, ekspertinė veikla už mokyklos ribų, įvairios darbo grupės, vaiko gerovės komisijos, veiklos analizė ir ataskaita, metų veiklos planas, metinis pokalbis, ugdymo planas, teminiai planai, vidaus auditas, priėmimo komisija, atestacinė komisija, kolegų pamokų stebėjimas ir aprašai, nuolat stringantis „Tamo“, metodinės patirties sklaida, vadovavimas tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams, kabinetų ir dirbtuvių tvarkymas, metodinės medžiagos rengimas ir sisteminimas, aprūpinimas medžiagomis, literatūros paieška, testų rengimas, mokyklos internetinio puslapio priežiūra, straipsniai su nuotraukomis apie renginius – ir tai dar ne pabaiga...
O kur dar naujai atsiradę (su „etatiniu“) darbo grafikai bei ataskaitos. Ne paslaptis, kad mokyklų vadovai rungtyniauja, kuris praves daugiau renginių savo mokykloje. Arba konkursų. Sąrašą galima būtų tęsti.
Visa tai, ką čia išvardinau, yra užklota storu dokumentų sluoksniu, nes jei neaprašyta – tai ir nebuvo. Idėja apmokėti už šiuos darbus buvo gera, bet kam reikėjo mulkinti mokytojus? Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša šių metų gegužės mėnesį teigė: „Šiuo metu mokytojai atlieka daug darbų, už kuriuos jiems nėra mokama. Todėl įvedus etatą bus apmokami VISI mokytojo darbai“. Mes laukiam.
Rūta Andriuškevičienė yra Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė LPS „Sandrauga“ tarybos narė
