Rūta Globytė: Mobilumo paketas priimtas – kas toliau?

Pastaruosius kelerius metus itin daug šurmulio kėlęs, Lietuvos vežėjams be galo aktualus Mobilumo paketas įsigaliojo š. m. liepos 31 d. Pirmųjų nuostatų, t. y. nuostatų, susijusių su vairuotojų poilsio laiko reikalavimais įgyvendinimo laikas jau atėjo. Vežėjams vairuotojų poilsio laiką ir grįžimą į įsisteigimo valstybę arba gyvenamąją vietą kas keturias savaites privaloma įgyvendinti jau nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.
Rūta Globytė
Rūta Globytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. vežėjai privalo organizuoti vairuotojų normalų kassavaitinį poilsį bei bet kokį kitą poilsį, kuris trunka ilgiau nei 45 valandas, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, taip, kad vairuotojas šiuo poilsiu pasinaudotų ne transporto priemonės kabinoje. Vadinasi normaliojo kassavaitinio poilsio ir bet kokio ilgiau kaip 45 valandas trunkančio poilsio laikotarpiai turi būti organizuojami viešbutyje, bute ar kitoje, sanitarines ir higienos sąlygas atitinkančioje vietoje, kurioje būtų visos normaliam poilsiui reikalingos priemonėmis. Šie reikalavimai keliami siekiant užtikrinti kokybišką vairuotojų poilsį, kadangi itin svarbus yra saugumas kelyje. Vairuotojams tinkamai ir kokybiškai nepailsėjus, kyla didesnė rizika nelaimingiems atsitikimams kelyje įvykti.

Pastebėtina ir tai, kad darbdaviai ne tik privalės suorganizuoti vairuotojų normalų kassavaitinį poilsį ir bet kokį kitą poilsį trunkantį ilgiau kaip 45 valandas, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai taip, kad vairuotojai šiuos laikotarpius praleistų ne transporto priemonės kabinoje, bet ir padengti su tokio poilsio suorganizavimu susijusias išlaidas. Vadinasi darbdaviams kyla papildoma pareiga apskaičiuoti ir padengti išlaidas, skirtas vairuotojo poilsiui ne transporto priemonėje. Tačiau tai nėra vieninteliai pakeitimai įsigaliojantys nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.

Darytina išvada, kad darbdaviams teks ženkliai daugiau dėmesio skirti ne tik vairuotojo maršruto organizavimui, bet ir komandiruotės dokumentacijai, vairuotojo informavimui ir paties vairuotojo valiai.

Analizuojant Mobilumo paketo raidą per visą šį laikotarpį, Mobilumo paketo projektų buvo ne vienas. Viena pirmųjų versijų nustatė, kad tiek transporto priemonės, tiek vairuotojai į vieną iš veiklos centrų turėtų grįžti kas 4 savaites. Paskutinės versijos, kurios ir yra priimtos ir jau galiojančios, nustato, kad vilkikai į veiklos centrą privalo būti grąžinami kas 8 savaites, o vairuotojai į įsisteigimo valstybę – kas 4 savaites. Vadinasi jau dabar, vežėjai, privalo organizuoti vairuotojų darbą taip, kad vairuotojas arba į vežėjo įsisteigimo valstybę, arba į savo gyvenamąją vietą grįžtų kas 4 savaites.

Čia svarbu paminėti, kad vairuotojas grįžti privalo į valstybę narę, kurioje įsisteigęs darbdavys arba yra vairuotojo gyvenamoji vieta. Vadinasi pirmuoju atveju gali susiklostyti aplinkybės, kai įmonė turi buveinę, pvz. Lenkijoje, tačiau vairuotojai yra įdarbinti Lietuvoje. Vadinasi vairuotojai poilsiui kartą per keturias savaites turės grįžti į Lietuvą. Antruoju atveju, atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančias tendencijas tolimųjų reisų vairuotojais darbinti trečiųjų šalių piliečius, gali susiklostyti atvejai, kai vairuotojas, turėdamas galimybę rinktis, kur kartą per 4 savaites pageidauja praleisti savo poilsio laiką, pasirinks nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri bus trečiojoje šalyje. Aktualiu tampa rašytinis vairuotojo prašymas ir pasirinkimas, kur praleisti poilsio laikotarpius, tad darbdaviams taps privaloma atsižvelgti į vairuotojo valią. Šiuo atveju svarbu nepamiršti, kad darbdavys tuomet privalo padengti išlaidas, vairuotojo kelionei iki poilsio vietos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus reikalavimus, susijusius su vairuotojų poilsio organizavimu įsigaliojus Mobilumo paketo pakeitimams, darytina išvada, kad darbdaviams teks ženkliai daugiau dėmesio skirti ne tik vairuotojo maršruto organizavimui, bet ir komandiruotės dokumentacijai, vairuotojo informavimui ir paties vairuotojo valiai.

Mobilumo paketu vežėjų laukia pokyčiai ne tik vairuotojų komandiravimo aspektais, bet ir pokyčiai dėl sąlygų, susijusių su įsisteigimo reikalavimu kabotažo taisyklėmis ir transporto priemonės grąžinimu į vežėjo veiklos centrą, kt. Atnaujintos komandiravimo nuostatos kelių transportui įsigalioja nuo 2022 m. vasario 2 d. Įpareigojimai vežėjui organizuoti veiklą taip, kad vežėjo transporto priemonės į bent vieną iš bendrovės veiklos centrų grįžtų ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvykimo iš jos įsigalioja nuo 2020 m. vasario 21 d. Tą pačią dieną įsigalioja ir šiek tiek sudėtingesnės ir ribojimą įvedančios kabotažo taisyklės, kuriomis nustatytas 4 dienų „atvėsimo“ laikotarpis po kabotažo operacijos, atlikto toje valstybėje narėje. Vėliausiai – 2024 m. gruodžio 31 d. įsigalioja sugriežtintos nuostatos dėl patikrinimų keliuose. Įvedamas reikalavimas pateikti einamosios dienos ir ankstesnių 56 dienų registracijos lapus ir kitus atitinkamų institucijų prašomus dokumentus, kuriuos bendrovė privalės saugoti veiklos centro administracijoje, veikiančioje įprastomis darbo valandomis.

Rūta Globytė yra Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė, advokatė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų