Klaidinga manyti, kad nepriėmus šaukimo į teismą galima pasislėpti ir įsivaizduoti, kad teismo procesas kokiu nors būdu pasibaigs: teismo proceso išvengti nepavyks – jis vis tiek įvyks.
Teisinga būtų suprasti, kad nebijant priimti šaukimo ir atėjus į teismą galima apginti savo kaip vartotojo teises. Galbūt iš jūsų reikalaujama per daug, o gal reikalavimai iš viso nepagrįsti – būtent tai ir siekia išsiaiškinti teismas – siekia apginti teisųjį žmogų. Teismas būtinai padės rasti teisybę, jei tik su juo bus bendradarbiaujama, jei tik bus gauti visi reikiami dokumentai, parodymai ir pan. Taigi gavę šaukimą į teismą būtinai perskaitykite viską: sužinosite savo teises, pareigas, kokių veiksmų galite imtis, kur galima kreiptis kilus klausimams ir pan.
Delspinigiai, skolos, palūkanos, vekseliai – daugeliui šios sąvokos gali pasirodyti tapačios, kai kurie gali paklausti: kokie vartotojų įsiskolinimai patenka į teismus? Kreditoriai į teismus kreipiasi norėdami išieškoti skolą, kurią galima padalyti į keturias dalis: kredito sumą, negrąžinto kredito kainą, netesybas (arba nuostolius) ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl kredito sumos ginčų paprastai nekyla. Pvz., jei pasiimtas 1000 Eur kreditas, grąžinti tik 200 Eur, o kreditorius prašo likusių 800 Eur, ginčytis nėra dėl ko.
Didžiausi ginčai kyla dėl negrąžinto kredito kainos, kuri apima visas sumas, visą kreditoriaus pelną, aptartą kredito sutartyje, t. y. sutartines palūkanas, abonementinį, sutarties aptarnavimo, vienkartinį sutarties pasirašymo mokestį ir pan. Reikia įsidėmėti, kad nuo šių metų vasario 1 d. kreditoriaus pelnas negali sudaryti daugiau kaip 75 proc. kredito sumos: teismas visa tai, kas viršija šį nustatytą dydį, gali nubraukti ir laikyti nepagrįstu reikalavimu, lupikavimu, bandymu apgauti vartotoją. Šis pakeitimas skatina dar kartą priminti nebijoti pakovoti už savo teises.
Kreditoriai taip pat prašo priteisti netesybų arba nuostolių, t. y. laiku negrąžintą kreditą pradedamą skaičiuoti sumą. Ši suma pagal įstatymą negali viršyti 0,05 proc. už vieną uždelstą dieną ir negali būti skaičiuojami už daugiau kaip 180 dienų. Taigi jeigu kreditorius į teismą nesikreipia 2, 3 ar 4 metus ir už visą šį laiką paskaičiuoja delspinigius, kuriuos galiausiai užsigeidžia prisiteisti, vadovaudamasis įstatymu teismas tokius reikalavimus atmeta.
Bylinėjimosi teisme išlaidas, patirtas dėl teisinės pagalbos rengiant procesinius dokumentus, pavyzdžiui, ieškinį teismui ir jo priedus, sudaro dėl advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimo patiriamos išlaidos. Jas teismas priteisia tik joms esant protingo dydžio. Vadinasi, jeigu kreditą sudaro tik 200 Eur, o kreditorius už ieškinio parengimą prašo priteisti 600 Eur, teismas tokio dydžio išlaidų nelaikys protingomis ir būtinomis, nes jos yra didesnės už pačią skolą, ir sumažins iki dydžio, ne didesnio už pačią skolos sumą.
Noriu dar kartą padrąsinti ginti savo teises ir sutartyse su kreditoriumi pastebėjus Jūsų teises pažeidžiančių sąlygų kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas, o ten nepavykus rasti teisybės kreiptis į teismus, su kuriais bendradarbiaujant be jokių abejonių Jūsų teisės bus apgintos.
Rūta Poniškaitytė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja
