Suprantama – beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai mirus artimam giminaičiui ar kitam turto palikėjui, tenka gauti ir priimti palikimą. Ką gi turėtų įsidėmėti artimieji? Nuo ko jiems pradėti?
Palikimo atsiradimo vieta yra laikoma paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis gyveno iki mirties.
Pirmas žingsnis – asmuo, kuris pageidauja priimti palikimą, turi kreiptis su pareiškimu į tą notarą, kurio veiklos teritorijai priskiriama palikimo atsiradimo vieta. Reikšmingas dalykas – palikimo atsiradimo vieta yra laikoma paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis gyveno iki mirties. Nebijoti pasitikslinti ir susiorientuoti, kur yra notarų veiklos teritorijos, padeda asociacijos „Lietuvos notarų rūmai“ internetiniame puslapyje www.notarai.lt esanti informacija.
Antra, pareiškimas notarui turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kartais žmonės tikisi, kad viskas čia labai greitai susitvarkys – praeis vienas mėnuo ar du ir palikimo klausimai išsispręs savaime, tačiau palikimo atsiradimo diena laikoma turto palikėjo mirties diena.
Vadinasi, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikėjo mirties turi būti kreiptasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Be abejo, tai labai jautri tema – nors pasitaiko išimčių, dažnai kalbame apie artimo žmogaus netektį. Vis dėlto, visada rekomenduojame nedelsti ir susisiekti su notaru kuo anksčiau, nes notaras nurodys įpėdiniui, kokių dokumentų trūksta palikimui priimti. Jei bus praleista bent viena diena palikimui priimti, notaras atsisakys patvirtinti palikimo priėmimo faktą ir šis klausimas galės būti išspręstas tik teismine tvarka.
Ką dar reikėtų pažymėti – jei įpėdinis praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau siekia priimti palikimą, galimi du teisiniai keliai: kreiptis į teismą su pareiškimu, prašant atnaujinti terminą palikimui priimti arba prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą, faktiniais veiksmais pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Reikšminga suvokti, kad būtent įpėdinis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Tarkime, apie atsiradusį palikimą asmuo nieko nežinojo, buvo išvykęs į užsienį arba gulėjo ligoninėje. Gali būti daugybė priežasčių, bet žmogus, besikreipiantis į teismą dėl įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtina objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias, aplinkybes (buvimo užsienyje laikotarpį, gydymą stacionare ir pan.).
Analogiškai, į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipiamasi tuomet, kai asmuo geba įrodyti, jog po palikėjo mirties mokėjo komunalinius mokesčius už paveldėtą butą ar namą, žemę, atliktus žemės matavimo darbus ar būsto remonto darbus, taip pat gali nurodyti liudytojus, kurie patvirtina turto valdymo faktą ir pan.
Yra daugybė netgi praktinių, dažnai pamirštamų dalykų. Pavyzdžiui, kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio pareiškimu, bylose yra mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Beje, jei pareiškimas paduodamas elektroninio ryšio priemonėmis, mokestis kiek mažesnis – 37,50 Eur. Lietuviai yra pragmatiški ir netrunka suprasti, kad elektroniniai įrankiai padeda sutaupyti laiko bei pinigų, bet turėtų būti pažymėta, jog pareiškimas laikomas paduotu elektroninio ryšio priemonėmis tada, kai pareiškėjas jį pasirašo galiojančiu elektroniniu parašu.
Jeigu asmuo yra nepasiruošęs ir jo pareiškimas suformuluotas netiksliai, teismas nutartimi nustatys pareiškėjui konkretų terminą trūkumams pašalinti. Tokia nutartis priimama ne šiaip sau: tam, kad teismas galėtų visapusiškai išnagrinėti pareiškimą ir išspręsti pareiškėjui rūpimą klausimą, asmuo turi per teismo nustatytą terminą ištaisyti teismo įvardytus trūkumus. Būna ir taip, kad pareiškėjas praleidžia nustatytą terminą. Ne bėda – nors teismas atsisakys priimti pareiškimą, tokia nutartis neužkirs kelio pareiškėjui ateityje kreiptis į teismą iš naujo, ištaisius dokumentuose esančius trūkumus. Tiesiog dėl paties asmens veiksmų paveldėjimo klausimų tvarkymas dar labiau užsitęs.
Rūta Poniškaitytė – Liatukė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja
