Amerikiečiai netgi turi specialų „KISS“ (keep it simple, stupid) terminą, reiškiantį „daryk paprastai, kvaily“, užgimusį kone pačioje sudėtingiausioje – karinėje pramonėje. Nes paprasta jokiu būdu nereiškia kad prasta.
Tuo tarpu mūsų valdžios žmonės linkę atrasti savas amerikas. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis jų rūpestis dabar yra: viską, kas gali būti paprasta padaryti kuo labiau sudėtinga. Sudėtinga ne tik ten, kur galimai reikalų turi tik atskirų sričių profesionalai. Jų užmojis dabar yra padaryti sudėtinga tai, kas taikoma kiekvienam žmogui, pavyzdžiui, mokesčiai ir pensijos.
Pirmiausia valdžia ėmėsi Sodros pensijų. Pensijos skaičiavimo formulę pakeitė pensija, sudaryta iš dviejų dalių, bendrosios ir individualiosios. Bendroji dalis priklauso nuo stažo ir bazinio pensijos rodiklio, kuris yra mįslė numeris vienas. Individualioji dalis apskaitoma apskaitos vienetais, kas yra mįslė numeris du. Apskaitos vienetas konkrečią reikšmę jums įgis tada, kai išeisite į pensiją.
Dabar valdantieji labai rimtai užsimojo išnaikinti paskutinį aiškumą privačiame kaupime. Nuo pat pradžių buvusi aiški sistema, kuomet visi dalyvauja pensijų kaupime jau buvo išdarkyta, 2013 metais. Ir dabar turim bent tris skirtingus pensijų kaupimo būdus. Kaip taisyklė, dažnas net nežino, kurioje iš galiojančių schemų jis dalyvauja.
Nusiraminkite, tai dar tik žiedeliai. Brandinamos ir uogos. Pensijų kaupime greitai gali būti dar didesnis chaosas. Seimas jau turi Vyriausybės paruoštą pensijų kaupimo reformos paketą. Jis toks painus, kad į paprastą atmintinę nesutilps. Reikalą visai komplikuoja tai, kad vienu metu daromos kelios reformos, dėl ko keičiasi ir įmokų bazė, ir įmokų tarifas, ir mokėjimo tvarka – žodžiu, lengviau pasakyti, kas nesikeičia. Nesikeičia valdžios požiūris į privatų kaupimą, kurį dabar ketinama pribaigti dar ir siūlomos sistemos sudėtingumu.
Bandau įsivaizduoti, kad po dešimties minučių aiškinimo, kaip nuo kitų metų žmogui bus galima dalyvauti pensijų fonduose, kokiame žinojimo lygmenyje toks asmuo apsispręs? Visiškai nesuprasdamas bazių, vienetų, procentų, pakopų ir kitų abrakadabrų, kurios nėra nei būtinos, nei neišvengiamos.
Visas įmanomas prievoles valstybei, turiu galvoje – įmokas ir mokesčius – taip pat, kur dar liko kas nors paprasta, siekiama perdaryti, pakeisti, kad tik būtų sudėtinga. Kad tik įkliūtų dar kokia žuvelė į PSD, VSD, GPM, PVM ir kitus tinklus – ne dėl to, kad mokėti nenori, o dėl to, kad painumas neišpasakytas. Oro uoste Sodra ragino emigrantus mokėti PSD įmokas: pasitikrinkite, ar nesate skolingas už privalomąjį sveikatos draudimą. Dabar jau girdime, kad susimokėjęs įmokas, legalus emigrantas dar ir už gydymą mokės, nes sistema tokia paini, kad velnias koją nusisuktų.
O už viso to slypi gili blogio šaknis. Nepasitikėjimo ir nepagarbos. Supriešinimo ir kerštavimo. Sąskaitų suvedinėjimo ir privilegijų. Paini ir sudėtinga sistema visa tai paslėps ir užtušuos. Ir kažkas apkvailintas net pasimes – o gal taip ir reikia?
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT radiją.
